Dvi varlės
Gyveno kartą dvi varlės. Buvo jos draugės ir gyveno viename griovyje. Tik viena iš jų buvo drąsi, stipri, linksma, o kita – nei šis, nei tas: bailė, tinginė, miegalė. Vis dėlto gyveno jos drauge.
Bažnyčia malūne
Praėjo trisdešimt metų, kai aš bažnyčioj nebuvau. Šeimynos spiriamas, vieną šventadienį nenoromis susiruošiau nueiti. Senelis su džiaugsmu pradėjo pasakoti, kokiu keliu reikės eiti: — Laurynai, kai eisi keliu, pamatysi mūrinį namą. Ten bus bažnyčia. Kai įeisi bažnyčion, kairėj bus švenčiausios Marijos altorius, o dešinėj — Jėzaus. Per vidurį, prie didžiojo altoriaus, kunigas mišias laikys. Kai…
Skerdžius – kunigas
Vienas skerdžius mokėjo geras dūdeles sukti ir gražiai jomis groti. Sykį jam begrojant, išgirdo velniukas, ir labai jam patiko. Priėjęs prašo, kad jam duotų vieną dūdelę padūduoti. — Padaryk mane kunigu, o mūsų kleboną — skerdžium, tai duosiu. — Padarysiu.
Pražudytas gyvenimas
Jūroje, toli nuo kranto, laiveliu plaukė jūrininkas ir kunigas. Kunigas klausia: — Ar tamsta kasdien kalbi poterius?
Kumelė – rublis, katinas – du šimtai
Numirė vienam čigonui pati. Nori gražiai ją palaidoti, o pinigų nėra. Kumelę pasikinkė ir nuvažiavo pas kunigą. Sako jam čigonas: — Taip ir taip, kunigėli, noriu gražiai pačią palaidoti, bet neturiu pinigų. Imk už palaidojimą kumelę.
Šuns laidotuvės ir ožkos krikštynos
Vienas neturtingas žmogelis turėjo šunį. Kai šuo paseno, žmogus jį nusivedė į mišką: manė ten pakarti. Tik žiūri — šuo nubėgo prie senos eglės ir kasa žemę. Žmogus priėjo — stovi žemėje katilas su pinigais. Nuėjo namo, pasikinkė arklį ir parsivežė pinigus. Nuo to laiko jis šunį labai mylėjo.
Auksinis Jurgis
Vienoje bažnyčioje buvo auksinė švento Jurgio statula, kuri viliojo ne vieną kleboną ir zakristijoną. Klebonas būtų seniai ją pardavęs, bet bijojo zakristijono: išpasakos visiems, kad klebonas pardavė šventą Jurgį, ir žmonės apšauks jį šventvagiu. O zakristijonas negalėjo statulos parduoti, nes bijojo klebono.
Šventa dvasia
Pusdešrių miestelyje sočiai sau gyveno ketvertas kunigų: senas klebonas ir trys jaunukai. Kartą susirinko visi pas senąjį kleboną ir ilgai tarėsi, kaip čia geriau apgaudinėti žmones, kaip įtikinti, kad yra dievas ir šventa dvasia. Vieni vienaip, kiti kitaip siūlo daryti, o senasis klebonas tuojau sako:
Dešimteriopai
Labai seniai gyveno toks žmogelis su pačia. Jie turėjo tik vieną karvutę. Kartą žmogelis išgirdo, kaip kunigas sakė: kas paaukos bažnyčiai kokį gyvulį, tam dievas dešimteriopai atiduos. Visi žmonės, tai išgirdę, nešė, kas tik ką turėjo: vienas vištą, kitas žąsį, trečias visą veršį vežė. Senukas sako pačiai:
Šuo mokinys
Buvo toksai klebonas ir turėjo gražų kambarinį šuniuką. Klebono bernas sako: — Tą šuniuką kad atidavus į mokyklą, iš jo galėtų išeiti geras daiktas. Dar jaunas šuo, o jau toks protingas.