arba
Ei, tai vija, pinavija,
Visą dieną grybais lyja.
Visą dieną nuo pat ryto
Grybai krito, krito, krito…
Kai lietus nustojo lijęs,
Pražydėjo pinavijos.
O miške išdygo grybų –
Šimtas trisdešimt sodybų.
Šitų grybų pulkaunykas
Buvo storas baravykas.
Jis ūsus po beržu raitė
Ir grybus nuo kelmo skaitė.
O kad skaičiaus nepamirštų,
Tai skaičiuodavo ant pirštų.
Jo žmona – riebi paliepė –
Savo vyrui kartą liepė:
– Nors tave ir žmonės giria,
Bet esi netikęs, vyre!
Viso miško grybų gėdai –
Kaip tu savo žmoną rėdai?
Štai šį rytą dvi ruduokės
Iš manęs po krūmu juokės:
„Pažiūrėkit, koks sijonas –
Nei jis baltas, nei raudonas.
Skrybėlaitė nemadinga…“
Ach, kokia aš nelaiminga!
Koks tu grybų pulkaunykas,
Jei per dieną riogsai dykas?
Eik, sakau, greičiau į karą
Ir parnešk man šilko skarą…
Baravykas kad supyko,
O supykęs – kad suriko!
Trenkė kumštimi į pušį:
– Grybai, eisime į mūšį!
Ką sutiksim – tą užpulsim.
Ką pagausim – tą prikulsim.
Sušnarėjo aukštos pušys
– Tai bus mūšis! Tai bus mūšis!
Lepšis tarė: – Ką jis daro?
Aš visai nenoriu karo.
Man ir taip supuvo kotas.
O, be to, esu pilvotas.
Kaip aš diržą apsijuosiu?
Kaip aš eisiu? Kaip dainuosiu?..
O paliegėlis bobausis
Šitaip tarė pasiklausęs:
– Aš girdėjau, kaip paliepė
Vyrui eti į karą liepė.
Eik, ji sako, mano vyre,
Ir užimki visą girią.
Būsiu girios karalienė
Aš, – ponia Baravykienė.
Baravykas ir paklausė…
– Ką tu čia plepi, bobausi?
Kad užriks ant jo kazlėkas:
– Koks tu vyras… Pašlemėkas!
Nors mane žmona ir bara,
Aš vis tiek einu į karą.
– Ir gerai darai, kazlėke!-
Iš toli kelmutis rėkia.
– Išsirovęs storą pušį,
Aš taip pat einu į mūšį.
O žmona kelmutį spiria:
– Niekur neisi tu, pipire!
Jau geriau rytoj iš ryto
Paieškotum kelmo kito.
Mūsų didelę šeimyną
Šitas vos beišmaitina.
– Neklausyk, bičiuli mano
! Ką to bobos beišmano! –
Jį kazlėkas nuramino
Ir žvejot pasivadino.
O gražuolė ūmėdėlė
Vestuves tą dieną kėlė.
Ir nelemtą karo žinią
Ji išgirdo per kaimynę.
Kad suspigo ūmėdė:
– Aš apalpsiu – kur kėdė?
Raudonikiai pasirėdę
Jai pasiūlė minkštą kėdę.
Ir, nukrėtę nuo pušų,
Davė jai rasos lašų.
Ūmėdėlė atsigavo,
Grybų vyno paragavo.
Bet, vos spėjus atsimerkti,
Ji tuojau pradėjo verkti.
O tuo tarpu karo žinią
Vėjas paskleidė pušyne.
Ir, išgirdę karo gandą,
Žvėrys baisiai išsigando.
Vilkas šitaip tarė lūšiai:
– Sako, grybai ruošias mūšiui.
Ar girdėjai – lokio guolį
Jau kažkas nakčia užpuolė?
– Negirdėjau gando tokio.
– Tai paklausk, broleli, lokio!
Vos ištrūkęs, sako, gyvas…
– Tai man dyvas! Tai man dyvas!
– Einam tartis pas grybus.
– Varge, varge, kas čia bus!
Ir abu ieškot išvyko
Pulkaunyko baravyko, –
To narsuolio grybų vado. –
Po aukšta pušim jį rado.
Pralemeno vilkas gailiai:
– Nusišėrę mūsų kailiai.
Ir pilvai visai sunykę…
Ponas Grybe pulkaunyke!
Atgabensim šilko skarą –
Atidėkit, prašom, karą!
– Ne, – atsakė baravykas,
Miško grybų pulkaunykas.
– Jau pulkus antai rikiuoju –
Pasiduokite geruoju
O paliepė vyrą giria:
– Taip, teisingai, mano vyre!
Mes kariaujam už teisybę.
Marš į mūšį, mano grybe!
Eik, priimk karių paradą:
Grybai šaukia savo vadą.
Ir išėjo baravykas,
Miško grybų pulkaunykas.
Ant šaknies pasilypėjo
Ir karius skaičiuot pradėjo.
O kad skaičiaus nepamirštų,
Tai skaičiavo juos ant pirštų:
– Vienas šleivas, du kreivi,
Keturi – pusiau gyvi.
Penktas – mažas ir kuprotas,
O šeštam – įlūžęs kotas.
Septyni – visai seni…
Kokia armija šauni!
Besagstydamas sermėgą,
Iš namų kelmutis bėga.
Bet prie jo žmona prikibo.
– Neišleisiu, – sako, – grybo.
Ūmėdėlė kaip jaunikį
Atlydėjo raudonikį.
Kai visi išsirikiavo,
Paeiliui išsiskaičiavo,
Ėmė gaust kovos trimitai:
Tira rira, titai ritai.
Vėjas vėliavas tik taršo,
Skrenda aidas grybų maršo.
O ant kupsto grybų žvalgas
Į visas puses tik žvalgos.
Jis ūmai kad šoko bėgti,
O pribėgęs ėmė rėkti:
– Grybai, slėpkitės greičiau!
Aš grybautojus mačiau…
Kas duobelę prasikapstė,
Kas po lapais išsislapstė.
Kas po krūmais susiraitė,
Lepšį priglaudė eglaitė.
O paliepė kad įtūžo
Ir perpus iš baimės lūžo.
Į aikštelę tuo laiku
Atlėkė būrys vaikų.
Jie paliepę apžiūrėjo
Ir į šalį pametėjo.
Ir pasakė mokiniai:
– Sukirmijusi seniai.
Palingavo galvas pušys:
– Štai kaip baigės grybų mūšis.
10 comments. Leave new
Prieš kokią 20 metų mokyklos vaidinime buvau baravykas, o dabar savo 4 metų vaikučiui prieš miegą skaitau. Puiki pasaka
gera pasaka „grybu karas“
as mokykloj vaidinau lape
aš katik antra karta ji žiurėjiau man labai patiko aš ji vaidinsiu po ryt aš esu kelmutienė
labai patinka aš net ji vaidinsime mokykloi per kalėdas aš esu kelmutienė man taip patinka ja buti
Labai grazi pasaka
man labai patiko grybu karas paziurekit ir kiti 🙂
grybu karas geras
labai idomu
manau kad grybu karas turi buti pagerptas labai grazi pasaka pasiraso gabriele