Buvo Agė Atgrubnagė, Tinginė, Rėksnė, Melagė. Ji lindėjo Savo klėty Ir tingėjo Net tingėti. Sugalvojo Agė guoly, Kad nuo kojų Ji nupuolė… Įsivėlė j duknas Ir nekėlė Per dienas. Tol svirnely Ji tauškėjo, Kol senelė Patikėjo, Kad mergaitė – Ne miegalė, Tik paeiti Nebegali… Glosto, Klosto Senė Agę, Atgrubnagę Ir melagę. Agė knarkia Ir sapnuoja,…
Gyveno kartą dvi varlės. Buvo jos draugės ir gyveno viename griovyje. Tik viena iš jų buvo drąsi, stipri, linksma, o kita – nei šis, nei tas: bailė, tinginė, miegalė. Vis dėlto gyveno jos drauge. Ir štai vieną kartą naktį išėjo jos abi pasivaikščioti. Eina sau miško keliu ir staiga mato: stovi namas. O šalia –…
Jūroje, toli nuo kranto, laiveliu plaukė jūrininkas ir kunigas. Kunigas klausia: — Ar tamsta kasdien kalbi poterius? — Ne, niekados nekalbu. — Nelaimingasis, tai tu esi pražudęs pusę savo gyvenimo! O dievu ar tiki? — vėl klausia kunigas. — Ne, jokiais dievais netikiu. — Ak vargšeli, tu jau pražudei du trečdalius gyvenimo! Tuo metu smarkus…
Gyveno labai apsukrus valstietis. Šalia jo sodybos buvo maža trobelė, kurioje gyveno vienas senelis. Šis jau nepajėgė užsidirbti duonos ir eidavo elgetauti. Vieną dieną tas elgeta numirė. Reikia valstiečiui jį palaidoti, tad nuėjo pas kleboną užpirkti mišių. Klebonas, išklausinėjęs, kas mirė ir dar šį bei tą, pasiteiravo, ką tas žmogus mirdamas paliko. Valstietis pasakė, kad…
Vienas kunigas susitarė kartą su vargonininku pasirūpinti pigios mėsos. Vargonininkas turėjo iš ūkininko pavogti avį. Kunigas sutiko ir arklį vargonininkui duoti, kad būtų galima kiek toliau pajojėti. Vieną tamsų šeštadienio vakarą išjojo vargonininkas pargabenti avienos. Sekmadienio rytą kunigas laikė pamaldas. Pamatęs vargonininką, jis prisiminė susitarimą ir panoro sužinoti, ar žygis pasisekė. Aiškiu balsu, lyg giedodamas,…
Vienas čigonas ėjo išpažinties, bet nebuvo padaręs nė vienos nuodėmės. Tada jis nuėjo klebonijon, ten išsigriebė iš puodo lašinius ir įsidėjo sau į maišelį. Paskui dar paėmė kunigo meškinius kailinius ir tada eina išpažinties. Priėjęs prie klausyklos, sako: — Išvariau kiaules iš kopūstų ir apgyniau kunigą nuo meškų. Kunigas sako: — Tai čia vis geri…
Jojo sau keliu kunigas. Pavakare, jojant per mišką, atėjo laikas jam poteriauti. Kunigas nusėdo nuo arklio, išsitraukė maldaknygę, arklio pavadį užsimovė ant rankos, eina ir poteriauja, arkliu vedinas. Miške jį pamatė du vagys ir ėmė tartis: — Reikia tą arklį pavogti iš kunigo! — Nė bandyti nebandyk. Nieko neveiksi, — tarė antras. — Bet aš…
Vienas vaikinas išsivadino savo dėdę vogti. Išeidami pasisiuvo didelius maišus, susipiaustė po paltį lašinių, išmirkė tuos lašinius degtinėje, susidėjo į maišus ir nuėjo į dvarą. O tam dvare buvo dvylika porų šunų. Supenėjo jie lašinius šunims, ir tie pasigėrė. Tada dėdė su sūnėnu paėmė šunis, surišo už uodegų ir pakabino visus žarde, o patys nuėjo…
Žmogus arė su jaučiais. Vienas jautis buvo žalas, kitas margas. Na, tas Margis atsigulė ir neina. Žmogelis pliekia su botagu per šoną ir nieko negali padaryti. Važiavo čigonas. Pamatė, kad žmogus muša jautį, ir sako: — Žmogau, kam tą jautį taip muši? — Nugi kad neina, tai ką jam darysi? — sako žmogus. — Ar…
Kareivis ėjo į miestą su bizūnu rankoje ir sutiko smuklininką, išeinantį iš miesto. Klausia jį kareivis: — Ar tu turi pinigų? Tas sako: — Neturiu. — Ir aš neturiu, — sako kareivis. — Reikia prašyti dievą — ir duos. Prašyk tu dievą. O smuklininkas sako: — Iš kur dievas duos? Juk iš dangaus neišmes. Kareivis…