Klebonas ir šėrikas
Vienas karalius sumanė tokį žmogų surasti, kuris neturėtų jokio rūpesčio. Bet kur tik važiuoja, ką klausia, visi jį graudina, kad turi rūpesčių. Užvažiavo jis kartą pas kunigą ir klausia: — Ar turi kokių rūpesčių?
Vienas karalius sumanė tokį žmogų surasti, kuris neturėtų jokio rūpesčio. Bet kur tik važiuoja, ką klausia, visi jį graudina, kad turi rūpesčių. Užvažiavo jis kartą pas kunigą ir klausia: — Ar turi kokių rūpesčių?
Senovės laikuose tolimoj karalystėj gyveno vienas karalius su karaliene, jiedu turėjo vieną sūnų – Joną karalaitį. Kada jau tas sūnus išaugo in dvyliką metų, jis, būdavo, vis aina pas savo mylimą vežėją, o ans jam vis, būdavo, gražias pasakas pasakoja. Ale sykį atėjo pas jį pasakų klausyt, o tas vežėjas sako:
Kitąsyk, labai seniai, gyveno vienas žmogus. Jis turėjo du sūnus. Vienas buvo darbštus, o antras, jaunesnis, nieku neužsiimdavo, tik sėdėdavo, gulėdavo ir kūną augino. Tėvas jam sakydavo: – Kas bus iš tavęs?.. Anas brolis – darbinykas, viską moka, o tu nieko nemoki. Kuom užpelnysi sau duoną? O anas nieko nešnekėdavo, tik tiek: kur jis galėtų…
Kitąsyk tarnavo kereivis ilgus metus karaliui. O kad jau atitarnavo, paleisdams jį karalius davė jam an kelio tris skatikus. Tas kereivis aidams teip sau šneka: – Kad aš jam tiek metų tarnavau, tiek sykių karėse būdams rūpestingai kariavau, o jis man davė tik tris skatikus an kelio… Už tai mažu aš galėsu kam kaip nors…
Buvo vienas karaliūnas. Jis išjojo sau pasijodinėti prie vuogų, o ten jis atrado tris panas vuogas renkant. Tos mergos, pamačiusios tą karaliūną, sako viena: – Kad jis mane imtų, tai aš jam visą kariauną viena valakna lino apdengčiau. O kita sako jam girdint: – Kad jis mane imtų, tai aš jam vienu kviečio grūdu visą…
Buvo karalius, Domertas vardu, jis turėjo sūnų Domertą. Kad suvažiuoja karaliai, giriasi viens kareiviais, kits ten pinigais, kits žirgais, ale kad nors viens pasigirtų su žirgu, kurs turėtų dvi galvi ir dvi vuodegi! O tėvas jo Domertas klausė, kur yr toks žirgas, kad turėtų dvi galvi ir dvi vuodegi. Sūnus sako:
Buvo vienas karalius ir turėjo sūnų ir dukterį. Netoli nuo to karaliaus dvaro buvo didelis kalnas. Tame kalne gyveno smakas su dvylika galvų. Vieną kartą karaliaus duktė išėjo pasivaikščioti. Tuo tarpu smakas išlindo iš savo urvo, pamatė beeinančią karaliūtę. Ji smakui labai pamėgo. Tuojau jis nusiuntė pasiuntinį pas karalių, kad savo dukterį atiduotų jam už…
Buvo toks vaikinas — Jurgis Rastelis. Jisai susiderėjo pas vieną ūkininką per visus metus būt bernu. Ūkininkas klausė: — Kiek tu norėsi algos?
Pasėjo valstietis rugius, ir užderėjo jie puikiai: vos galėjo nuo laukų suvalyti. Suvežė jis pėdus namo, iškūlė ir pripylė grūdų pilnutėlį svirną; pripylė ir galvoja: „Dabar tai pagyvensiu — nebevargsiu“.
Už devynių jurų, už devynių marių gyveno caras ir carienė. Jiems augo duktė gražuolė. Tėvas motina nebesižinojo nė kaip mylėti ją ir saugojo it akies vyzdį.