Do rė mi fa sol la si, Sėdo kiaulė į taksi, Sumokėjo tris rublius, Nuvažiavo į Šiaulius. Iš Šiaulių paspaudė gazą, Nuvažiavo į Kaukazą, Iš Kaukazo į mėnulį, Pažiūrėt kaip diedas guli. Diedas guli ir sapnuoja, Kad į karą išvažiuoja. Turi bombą ir granatą, ir dešrinį automatą. [Kas pamenat geresnę pabaigą?]
Mano batai buvo du, Vienas dingo – nerandu. Aš su vienu batuku, Niekur eiti negaliu. Dvi rankytės ieško batų, Dvi akytės juos pamato. Aš apsiausiu batukus, Ir keliausiu pas vaikus.
Kas čia vaipos, kraipos klasėj? Kas išpynė kasą Stasei? Kas per pamoką neklausė Ir tik žvalgės lyg kaliausė? Kas? Padauža Valius – Dvejetų karalius. Kas į kiemą iššokavo Ir pirmoką pasigavo? Kas pakišęs draugui koją, Ki-ki-ki linksmai kvatoja? Kas? Padauža Valius – Dvejetų karalius. Kas namie senelei sako: – Pasitrauki man nuo tako? – Mama,…
Žmonės kalba. Žmonės matė. Kai Šaltukas pilį statė. Ledo stogas. Ledo menės. Pilį saugo besmegenis. Menėj dega ledo žvakės. Nuo šviesų net raibsta akys. Apie pilį snaigės šoka. Kyla, leidžias, kaip tik moka. Bet klausyk, pily naujiena – Saulė švietė visą dieną. Pilies bokštai sumažėjo. Menėse vanduo varvėjo. O jau po trijų dienų Pažiūrėt pilin…
Jūs, vaikučiai, paklausykit, Kas nutiko vieną sykį. Kaip iš mažo nutikimo Kilo didis sujudimas… Kaip dėl pamuštos akies Aiškinos ilgai, išties… Gal bent jums pavyks suprasti, Kur teisybę reik surasti… Pamiškėj, mažoj trobelėj Buvo senis ir senelė. Džiaugėsi labai abu Vištyte ir gaidžiuku. Juos senukai taip mylėjo, Kad ničnieko negailėjo – Vien meiliais vardais vadino…
Tupi žvirblis kamine, Su lapine kepure. Tu žvirbleli pulsi, Visas susikulsi. Barė ponas katinėlį, Kam sudaužė ąsotėlį. Katinėli nu nu nu, Tave mušti ketinu! Lapė snapė kepė žuvį, Vilkas varvino liežuvį. Ei, lapute, būk kaimynė, Duok vilkeliui pusę blyno!
Greitakalbės, kartais dar vadinamos greitašnekėmis – tai neilgi, dažniausiai vieno sakinio posakiai, kuriuose pasikartoja keletas sunkiai ištariamų garsų junginių. Greitakalbės mėgtos ir sakytos vaikų. Greitakalbę reikia ištarti greitai arba kelis kartus pakartoti. Tada paprastai suklystama, arba susiliejus garsams pasigirsta naujas (neretai dviprasmiškas arba „negražus“) žodis, ko paprastai ir tikimasi. Tačiau kalbos žaidimų sričiai priklausančios greitakalbės…
Buvo storas Bajoras Garbiniuota barzda. Vaikštinėjo Bajoras Su gumbuota lazda. Vaikštinėjo po orą Dvaro ponas puikus, O pas poną bajorą Jautis arė laukus. Jautis kratinio kūlį Tepaprašė tiktai,— Ponas jautį prikūlė Ir pagrasė piktai: — Nepatinka dirvonai, Tai į puotą kviečiu. Sudoros tave ponai Ten už skobnių plačių. Jautis poną pakratė, Net pastiro barzda, Ir…
Atlėkė erelis su dideliu gurkliu. — Ereli ereli, kas tavo gurkly? — Kunigo pinigai. — Kam tie pinigai? — Dalgelei pirkti. — Kam ta dalgelė? — Šieneliui piauti. — Kam tas šienelis? — Karvelėm ėsti. — Kam tos karvelės? — Pieneliui laidyt. — Kam tas pienelis? — Piemenėliam valgyt. — Kam tie piemenėliai? — Kiaulėm…
– Tėte, tėte, aš mačiau šimtą zuikių! – Vaikut, vaikut, meluoji. – Taip, tėte, bet penkiasdešimt tai tikrai buvo. – Vaikut, meluoji. – Taip, tėte, bet ten tikrai kažkas šlamėjo.