arba Buvo kartą karalaitis, jis ieškojo sau pačios, bet norėjo gauti būtinai tikros karalaitės. Beieškodamas išvažinėjo visą pasaulį, o visiškai tinkamos niekur negalėjo rasti. Karalaičių buvo daug, tik kiekvienai vis šio ar to trūko. Pagaliau, nieko nepešęs, sugrįžo jis namo nuliūdęs ir susisielojęs, nes labai troško turėti tikrą karalaitę. Vieną vakarą buvo baisiai bjaurus oras:…
Pasakų pasaulis lydi mus nuo mažens. Įspūdingos karalystės, piktosios raganos, stebuklingos fėjos, kalbantys gyvūnai ir ugnimi besispjaudantys drakonai – istorijas, išgirstas vaikystėje, su šypsena prisimename iki šių dienų. Vis dėl to, jos stebuklingos ne tik savo turiniu, tačiau ir atnešama nauda – pasakos skatina vaikų vaizduotę, padeda pažintį pasaulį ir save, kursto smalsumą, skatina empatiją,…
Buvo kartą dvidešimt penki cino kareivėliai. Jie gimė iš vieno cino šaukšto, vadinas, jie buvo tikri broliai. Jų mundurai buvo mėlyni ir raudoni, ant pečių turėjo užsidėję šautuvus, galvas laikė iškėlę. “Cino kareiviai!” — buvo pirmi žodžiai, pasiekę jų ausis, kai atsidarė dėžutė, kur jie gulėjo. Tai suriko mažas berniukas ir suplojo delnais. Kareivius jis…
arba Gyveno kartą viena moteriškė, ji labai norėjo turėti mažą vaiką, bet nežinojo, kur gauti. Nuėjo ji pas seną žynę ir sako: — Labai norėčiau turėti mažą vaiką, ar nepasakytum, kur galėčiau gauti? — Menka čia bėda,— atsakė žynė.— Še tau miežio grūdą: čia ne paprastas grūdas, ne toks, kur auga lauke ar lesa vištos….
Senų senovėje gyveno karalius, visoje šalyje jis garsėjo išmintingumu. Nebuvo nieko, ko jis nežinotų, atrodė, kad žinia apie slapčiausius dalykus pati pas jį oru atskrieja. Bet jis turėjo keistą įprotį. Po kiekvienų pietų, kai stalas būdavo jau nukraustytas, ir visi išsiskirstę, ištikimas tarnas turėdavo įnešti dar vieną dubenį. Tik tas dubuo būdavo uždengtas, ir pats…
Ar žinai, kiek yra mėnesių metuose? – Dvylika. O kaip jie vadinasi? – Sausis, vasaris, kovas, balandis, gegužė, birželis, liepa, rugpjūtis, rugsėjis, spalis, lapkritis, gruodis. Kai tik pasibaigia vienas mėnuo, tuoj prasideda kitas. Ir nė karto dar nėra buvę, kad ateitų vasaris, kol neišėjęs sausis, o gegužė aplenktų balandžio mėnesį. Mėnesiai eina vienas po kito…
Gražu buvo už miesto. Vasara buvo puiki; laukuose geltonavo rugiai, žaliavo avižos; šienas pievose gulėjo sudėtas į kupetas. Gužas ilgakojis stypčiojo varlinėdamas ir kažin ką kalbėjo egiptiškai; tos kalbos jis buvo išmokęs iš savo motinos. Aplink laukus ir pievas žaliavo dideli miškai, o tuose miškuose telkšojo daugybė pelkių ir gilių ežerų. Tikrai gražu ir malonu…
arba Viename miške gyveno trys broliukai – trys paršiukai. Rausvi, linksmi rubuiliukai, labai panašūs vienas į kitą. Ir jų vardai buvo panašūs: Nif-Nifas, Nuf-Nufas ir Naf-Nafas. Visą vasarą jie ganėsi pievose, šildėsi saulutėje, pliuškenosi balose. Bet štai atėjo ruduo. Dangumi ėmė plaukti pilki debesys, dažnai lijo, pasidarė šalta. – Broliukai, reikia mums pasistatyti namą, žiema…
arba Gyveno kartą turtingas malūnininkas ir turėjo tris sūnus. Kai atėjo jam laikas mirti, pasišaukė juos ir tarė: – Gyvenkite taikiai ir nesipykite dėl turto, kad kape turėčiau ramybę. Vyriausiajam sūnui malūnininkas paliko malūną ir lauką, viduriniajam – arklius ir kitus gyvulius, o jauniausiajam Petreliui – savo juodą katiną. Palaidojus tėvą ir pavalgius gedulingus pietus,…
arba Kitąsyk senų senovėje buvo senelis ir senutė. Turėjo jiedu dvylika sūnų ir tris dukteris, kurių jauniausioji buvo vardu Eglė. Vieną vasaros vakarą visos trys seserys išėjo maudytis. Prisipūškinusios ir išsipraususios, išlipo ant kranto apsitaisyti. Jauniausioji žiūri – jos marškinių rankovėje žaltys. Vyriausioji pagriebė mietą ir buvo bešokanti jo varyti. Tuo tarpu žaltys, atsigręžęs į…