Mano batai buvo du
Mano batai buvo du, Vienas dingo – nerandu. Aš su vienu batuku, Niekur eiti negaliu.
Sėdo kiaulė į taksi
Do rė mi fa sol la si, Sėdo kiaulė į taksi, Sumokėjo tris rublius, Nuvažiavo į Šiaulius. Iš Šiaulių paspaudė gazą, Nuvažiavo į Kaukazą, Iš Kaukazo į mėnulį, Pažiūrėt kaip diedas guli. Diedas guli ir sapnuoja, Kad į karą išvažiuoja. Turi bombą ir granatą, ir dešrinį automatą. [Kas pamenat geresnę pabaigą?]
Dvejetų karalius
Kas čia vaipos, kraipos klasėj? Kas išpynė kasą Stasei? Kas per pamoką neklausė Ir tik žvalgės lyg kaliausė?
Ledo pilis
Žmonės kalba. Žmonės matė. Kai Šaltukas pilį statė. Ledo stogas. Ledo menės. Pilį saugo besmegenis.
Lapė gudragalvė
Vieną šaltą žiemos dieną važiavo per mišką ūkininkas ir rogėse vežėsi pilną maišą žuvų. Važiuoja žmogus, o iš paskos išalkusi laputė bėga. Toks gardus kvapas tvokstelėjo į nosį, taip ji panoro žuvies pasmaguriauti, kad net seilė nutįso. Bėga ir galvoja, kaip tų žuvų paragauti.
Vištytė ir gaidelis
Jūs, vaikučiai, paklausykit, Kas nutiko vieną sykį. Kaip iš mažo nutikimo Kilo didis sujudimas… Kaip dėl pamuštos akies Aiškinos ilgai, išties… Gal bent jums pavyks suprasti, Kur teisybę reik surasti…
Tupi žvirblis kamine
Tupi žvirblis kamine, Su lapine kepure. Tu žvirbleli pulsi, Visas susikulsi.
Agė melagė
Buvo Agė Atgrubnagė, Tinginė, Rėksnė, Melagė. Ji lindėjo Savo klėty Ir tingėjo Net tingėti. Sugalvojo Agė guoly, Kad nuo kojų Ji nupuolė…
Greitakalbės
Greitakalbės, kartais dar vadinamos greitašnekėmis – tai neilgi, dažniausiai vieno sakinio posakiai, kuriuose pasikartoja keletas sunkiai ištariamų garsų junginių.
Jaučio trobelė
Buvo storas Bajoras Garbiniuota barzda. Vaikštinėjo Bajoras Su gumbuota lazda.