Vienas kunigas susitarė kartą su vargonininku pasirūpinti pigios mėsos. Vargonininkas turėjo iš ūkininko pavogti avį. Kunigas sutiko ir arklį vargonininkui duoti, kad būtų galima kiek toliau pajojėti.
Vieną tamsų šeštadienio vakarą išjojo vargonininkas pargabenti avienos. Sekmadienio rytą kunigas laikė pamaldas. Pamatęs vargonininką, jis prisiminė susitarimą ir panoro sužinoti, ar žygis pasisekė. Aiškiu balsu, lyg giedodamas, šaukia jis vargonininkui:
— Išsiunčiau tarną, kad parneštų mė-mė. Ar jis parnešė mė-mė?
Tuojau atsiliepė vargonininkas storu balsu, taip pat giedodamas:
— Pribruko man nugarą ir atėmė y-ha-ha!
Mat, jį vagiant užklupo žmonės, atėmė arklį ir išpėrė kailį.
