Greitakalbės, kartais dar vadinamos greitašnekėmis – tai neilgi, dažniausiai vieno sakinio posakiai, kuriuose pasikartoja keletas sunkiai ištariamų garsų junginių.
Greitakalbės mėgtos ir sakytos vaikų. Greitakalbę reikia ištarti greitai arba kelis kartus pakartoti. Tada paprastai suklystama, arba susiliejus garsams pasigirsta naujas (neretai dviprasmiškas arba „negražus“) žodis, ko paprastai ir tikimasi. Tačiau kalbos žaidimų sričiai priklausančios greitakalbės atlieka ne vien tik pramoginę, žaidybinę funkciją, bet yra naudingos ir vaikų mokymui: jomis lavinamas sudėtingesnių lietuvių kalbos garsų, jų junginių tarimas.
Geri vyrai geroj girioj gerą girą gėrė ir gerdami gyrė: geriems vyrams geroj girioj gerą girą gera gert.
Gervė gyrūnė gyrėsi gerą girą geroj girioj gerai gėrusi.
Kupeta su kupetaite ir pakupetys su kupetviete.
Laive – laivelis, laivelyje – laiviukas, laiviukyje – laivuliukas, laivuliuke – lėliukas.
Pakampis su pakampėm pakampis be pakampių.
Pakopa po pakopos, pakopa po pakopos, pakopa po pakopos mes kopiame aukštyn.
Panabagybė.
Per kapus, per kapus, per pakapes kapų.
Prūdas, prūde bliūdas, bliūde pluta plūduriuoja.
Šeši šunys šokinėja, šalia šalto šaltinėlio.
Šešios žąsys su šešiais žąsyčiais.
Vidur prūdo bliūdas plūdur.
Žalioj girioj dėdė gerą girą gėrė ir gyrė, kad labai gera gira.
