Trečiadienis
Vilkas ir lapė drauge bėgo pro žabangas. Žabangose buvo pakabinta žąsis. Abudu seniai buvo beėdę ir labai išalkę, bet lapė nė žiūrėti nežiūrėjo j žąsį. — Kodėl tu, kūmute, nelipi? — klausia vilkas. — Antai žąsis pakabinta!
Žvėrių išpažintis
Kartą susitarė visi miško žvėrys eiti išpažinties. Senį vilką išrinko klausytoju. Atsisėdo jis ant kelmo ir laukia. Ateina jauniklis vilkas. Senis vilkas klausia: — Na, ką tu padarei?
Lapė Kūma
Susibičiuliavo vilkas, lapė ir meška. Vilkas buvo Jurgis, lapė — Aniutė, o meška — krikšto tėvas. Vilkas atsinešė avelę, lapė — žąsytį, o meška — medaus puodą. Avelę ir žąsytį visi suėdė, o medų paliko krūmuose. Po pietų sugulė pamiegoti. Pagulėjo— laputei norisi medaus.
Buvo toki senukai…
Buvo toki senukai, jie neturėjo vaikų. Ta jo boba siuntė tą savo diedą, kad eitų į girią parnešt kiaušinių. Tas, nuėjęs į girią, rado girioj dvidešimtį kokių tan kiaušinių, parnešė, tą bobą apleido ant tų kiaušinių – išperėjo dvidešimt vaikų! Tie vaikai užaugo jau po dvidešimts metų – sako:
Apie karaliaus sūnų ir Saulės seserį
Senovės laikuose tolimoj karalystėj gyveno vienas karalius su karaliene, jiedu turėjo vieną sūnų – Joną karalaitį. Kada jau tas sūnus išaugo in dvyliką metų, jis, būdavo, vis aina pas savo mylimą vežėją, o ans jam vis, būdavo, gražias pasakas pasakoja. Ale sykį atėjo pas jį pasakų klausyt, o tas vežėjas sako:
Apie vieną sūnų, kuris baimės ieškojo
Kitąsyk, labai seniai, gyveno vienas žmogus. Jis turėjo du sūnus. Vienas buvo darbštus, o antras, jaunesnis, nieku neužsiimdavo, tik sėdėdavo, gulėdavo ir kūną augino. Tėvas jam sakydavo: – Kas bus iš tavęs?.. Anas brolis – darbinykas, viską moka, o tu nieko nemoki. Kuom užpelnysi sau duoną? O anas nieko nešnekėdavo, tik tiek: kur jis galėtų…
Apie kareivį Joną
Kitąsyk tarnavo kereivis ilgus metus karaliui. O kad jau atitarnavo, paleisdams jį karalius davė jam an kelio tris skatikus. Tas kereivis aidams teip sau šneka: – Kad aš jam tiek metų tarnavau, tiek sykių karėse būdams rūpestingai kariavau, o jis man davė tik tris skatikus an kelio… Už tai mažu aš galėsu kam kaip nors…
Apie vieną karaliūną
Buvo vienas karaliūnas. Jis išjojo sau pasijodinėti prie vuogų, o ten jis atrado tris panas vuogas renkant. Tos mergos, pamačiusios tą karaliūną, sako viena: – Kad jis mane imtų, tai aš jam visą kariauną viena valakna lino apdengčiau. O kita sako jam girdint: – Kad jis mane imtų, tai aš jam vienu kviečio grūdu visą…
Sutvėrimas pasaulės
Seniai jau, seniai, kitą kartą, kol dar nieko nebuvo, tiktai viens Ponas Dievas, tai tada kur ten Dievas eidamas nusispjo vęs ir nuėjęs sav. Po kokio laiko vėl einąs Ponas Dievas tuom pačiu šmotu ir randąs žmogystą. Ponas Dievs tą pamatęs ir mislijąs: kas čion ir iš kur tas galėjęs atsirasti? Ir niekaip nedasiprotėjęs. Tada…
Senis Kaulius geležiniame kalne
Vieną kartą žvirblis su pele sušnekėjo sėti du miežio grūdu: žvirblis būt akėtojas, pelė – artojas. Kaip pasėjo, užaugo dvi varpi. Nusivalė, pasidalino karčiais, ir dar vienas atliekamas liko. Žvirblis sako: – Man šits grūdas priguli viršaus: aš esmi akėtojas – mano darbas sunkesnis.