Vilkas ir lapė drauge bėgo pro žabangas. Žabangose buvo žąsis pakabinta. Abudu buvo seniai ėdusiu ir labai išalkusiu, bet lapė nė žiūrėti nežiūrėjo į žąsį.
– Kodėl tu, kūmute, nelipi? Antai žąsis pakabinta! – klausia vilkas.
– Man šiandien trečiadienis, su mėsa nevalgau, – atsakė lapė.
Vilkas atsiminė trečiadienio neužlaikąs – jis ėda mėsą, kada gaudamas, – ir įsilipo į žabangas, bet, žąsies nepasiekęs, vitimst ir pasikorė. Dabar lapė drąsiai prilipo prie žąsies ir skaniai ją sutriuškino.
– Juk tau, kūmute, šiandien trečiadienis! – tarė leisgyvis vilkas.
– Tam trečiadienis, kurs kojomis žemės nepasiekia, – atsakė lapė.
