Pasaka apie motinos prakeiktą vaiką

Pas tėvus buvo sūnus, kurs, dar mažas būdamas, kartą netyčiom uždavė savo motinai rykštuke per pečius. Motina tarė:
– Kad tu, vaikeli, jaunose dienose prapultai.
Jis išaugo in vyrą, vedė pačią, ale per vestuves ir dingo kur – motinos prakeikimas išsipildė. Ieškojo jo tėvas, motina ir tik po didelių vargų pasisekė jo tai pačiai jį surastie. Pasakęs, kad jis esąs no motinos prakeiktas, sakė:
– Kad kas nebijotų baisių žvėrių, kirmėlių, aštrių peilių, su manimi aitų, tai tas mane išgelbėtų.
Pati, tai žinodama, sekė paskui. Ir daėjo baisias žvėris, kirmėles, kelią, peiliais nuklotą, – viską perėjo. Tada ponas (velnias) pavertė jį in levą. Ale terp daugelio kitų levų jai atminus, katras jos vyras, tie levai pavirto in kirmėles. Ir tik kada dabar atminė savo vyrą, [tas]pavirto in žmogų ir drauge su jąj namon sugrįžo.