Liūtas, nusilpęs nuo senatvės, atsigulė savo urve, į kurį visi žvėrys ėjo jo lankyti. Neatėjo tiktai lapė. Vilkas, manydamas, jog dabar yra gera proga atkeršyti lapei už visus jos darbelius, tuojau įskundė ją liūtui, kad neateina sergančio žvėrių karaliaus aplankyti.
– Matai, karaliau, mes visi atėjome, o lapės nėra. Matyt, ji nenori tavęs nė žinoti.
Kaip tik tuo metu prisiartino ir lapė ir išgirdo paskutiniuosius vilko žodžius. Liūtas suriko labai nepatenkintas, tačiau paklausė jos, dėl ko taip vėlai ji atėjo. Lapė atsakė:
– Karaliau, niekam taip nerūpi tavo sveikata, kaip man. Visą laiką bėginėjau, ieškodama gydytojo ir klausinėdama tau vaistų.
– Gerai, – atsakė liūtas, – o ar radai ką nors?
– O kaipgi! – atsakė lapė. – Štai geriausias tau vaistas: užmušti vilką ir apsisupti jo kailiu, tada geriau sušilsi. Sušilęs, visiškai pasveiksi!
Liūtas tuoj atsigręžė į vilką ir vienu savo letenos smūgiu nudėjo jį vietoje. Lapė tuo tarpu nusišypsojo ir tylomis pasakė:
– Nekask kitam duobės, nes pats gali į ją įpulti.
4 comments. Leave new
Lb įdomi Ezopo pasakėčia 🙂
labai zinoma pasakecia be vistiek labai idomi 🙂
Krč idomi pasakėčia ir tiek😜😨😵
Liūtas, vilkas ir lapė
Žvėrių karalius liūtas
Urve savam gulėjo,
Jis buvo jau pasenęs,
Jėgų nebeturėjo.
Kiekvieną dieną ėjo
Jo aplankyti žvėrys,
Tik lapė neatėjo –
O vilkas pastebėjo.
Tada jis sau pamąstė –
Atkeršysiu laputei,
Užspęsiu aš jai spąstus
Už darbelius gudrutės.
Atėjęs jis pas liūtą,
Tuoj skųsti ją pradėjo:
„Karaliau, mūsų didis,
Juk lapė neatėjo.
Ko gero jai nerūpi,
Karalius kaip gyvena“
Bet lapės tuoj čia būta –
Suprato vilko planą.
Pamatė liūtas lapę,
Kad ėmė, kad užriko!
Kad tiek dienų nematęs,
Bet lapė nesutriko.
„Žvėrių karaliau, mielas,
Tik man vienai taip rūpi.
Tiek laiko bėginėju,
Vis gydytojų trūko.
Gerai – atsakė liūtas,
Ką gero sužinojai?
Žinau tik vieną būdą –
Ir viską ji išklojo:
„Užmušti reikia vilką,
Jo kailiu apsisupti,
Kuris toks vienas šiltas,
Pasveiksi greit, netruksi“.
Tuoj liūtas atsigręžęs
Kaip tvojo vilkui koja,
Laputė sukikeno,
Linksmai nusikvatojo.
Tyliu balsu pasakė:
„Kas kasa kitam duobę,
Tasai širdy apakęs,
Ir pats į ją papuola“.
2021 05 25
Ezopo pasakėčia
Eiliavo Jolanta Toločkaitė