Lapė ir beždžionė

Ėjo vieškeliu lapė ir beždžionė ir susiginčijo, kuri iš jų yra aukštesnės kilmės. Jos ginčijosi gana ilgai, ligi priėjo kapines, kur buvo daug dailių paminklų. Beždžionė sustojo, pažiūrėjo į kapines ir sunkiai atsiduso.
– Ko. dūsauji? – paklausė lapė. Beždžionė parodė į paminklus ir atsakė:
– Visi tie paminklai, kuriuos čia matai, pastatyti mano seneliams. Jie kadai buvo labai prakilnūs.
Lapė, valandėlę patylėjusi, šitaip atsakė:
– Ak, poniute, gali sveika meluoti, niekas negali sugauti tave bemeluojant: nė vienas iš tariamųjų tavo senelių neprisikels iš numirusių ir neapkaltins tavęs meluojant!
Pagyrūnai labiausiai giriasi tada, kai žino, jog niekas negali susekti teisybės.