Elnias, kurį vijosi kurtai, pasislėpė urve, kuriame tikėjosi rasiąs sau saugų prieglobstį. Nelaimė tačiau taip lėmė, kad tame urve buvo liūtas.
Nelaimingasis elnias tuojau pakliuvo į liūto nagus.
– O, aš nelaimingas! – sušuko jisai: – pabėgau nuo kurtų, bet patekau liūtui.
Bėgdamas nuo vieno pavojaus, gerai nepasidairydamas, gali patekti į dar didesnį.