Liūtas ir bulius

Liūtas, pamatęs gražų riebų bulių, besiganantį bandoje, pasiryžo pagauti jį į savo nagus. Tad pranešė jam turįs pasiskerdęs avį ir kviečiąs bulių pas save į pokylį.
Bulius priėmė kvietimą, ir prisiartinęs prie liūto urvo, pamatė daugybę keptuvių ir iešmų, o paskerstos avies nė ženklo. Ilgai nemąstydamas, pasuko tad atgal ir nuėjo. Liūtas ėmė jį šaukti ir, apsimetęs esąs užsigavęs, klausė, kodėl bulius taip nemandagiai pasielgęs. Bulius atsigrįžo ir atsakė:
– Aš žinau dėl ko. Pamatęs tiek daug keptuvių ir iešmų, tuoj supratau sveiką besirengiant skersti bulių, o ne avį. Neprigausi, ponuli!
Nespęsk pinklių paukščiams matant.