Kartą viena lempa, kuri visada degė aiškiai ir šviesiai, ėmė didžiuotis, esą jos šviesa esanti skaistesnė ir už pačią saulę. Kaip tik tą valandą papūtė smarkus vėjas ir lempa užgeso. Kažkas ją vėl užžibino ir pasakė:
– Tu tik negesk, o saule nesirūpink! Žiūrėk, juk ir žvaigždės, ir tos taip nepadaro, kaip tu tik padarei.