Lapę ištiko nelaimė: ji įpuolė į gilų šulinį, iš kurio negalėjo išlipti. Pro šalį ėjo ožys. Jis, pamatęs šuliny lapę, paklausė, ką ji ten veikianti.
– Na, argi sveikas nieko negirdėjai? – nusistebėjo lapė, -juk artinasi didelė sausra. Aš tatai ir įšokau į šulinį, nes čia, tikrai žinau, vandens nepristigsiu! Ko gi sveikas belauki? Šok į šulinį!
Ožys patikėjo lape gudragalve ir įšoko. Lapė to tik ir laukė: strykt ir užšoko jam ant nugaros. Paskui priekinėmis kojomis atsirėmusi į ožio ragus, besirengdama šokti laukan, tarė:
– Sudie, mielas drauge! Kitą sykį atsimink šiuos žodžius: niekados netikėk patarimams to, kas pats yra pakliuvęs į nelemtą būklę.
