Lapė, susidraugavusi su garniu, pasikvietė jį pietums. Juokų dėlei, pasiūlė jam sriubos labai plokščiame inde. Lapei buvo lengva lakti sriubą. Garnys gi tiek ir tegalėjo laimėti, kad įmerkdavo savo ilgą snapą. Net sriubos skonio nepažinęs, visai alkanas pasitraukė iš užstalės.
– Man labai nesmagu, – teisinosi lapė, – kad sveikam, kaip matyt, nepatiko mano sriuba…
– Nesiteisink, kūmute, – atsakė garnys. – Aš tikiuosi, kad ir sveika teiksies apsilankyti pas mane: drauge pavakarieniausime.
Sutarė ir dieną, kada lapė. turinti aplankyti garnį. Susėdus jiedviem užstalėje, pasirodė, kad visas valgis supiltas į indą su labai ilgu ir laibu kakliuku. Lapė jokiu būdu negalėjo įkišti į jį savo snukučio. Tad ji tiek ir tesinaudojo, kad sukinėjosi aplink indą ir laižė jį iš viršaus.
– Aš nesiteisinu dėl netikusios vakarienės, – tarė garnys, pasakysiu tiktai tiek: ką pasėsi, tą ir pjausi.
