Vieną kartą ūkininkas sėjo lauke kanapes. Kregždė ir kiti paukšteliai lesinėjo grūdus.
– Saugokitės antai to žmogaus! – perspėjo kregždė.
– Dėl ko? Ką gi jis pikta daro? – stebėjosi paukšteliai.
– Tos sėklos, kurias jis sėja, tai kanapės, – aiškino kregždė. – Stenkitės išrankioti jas iš žemės, jei nepasigailėsite, bet bus jau po laiko!
Paukščiai nekreipė dėmesio į kregždės žodžius. Kanapės vis augo ir augo. Paskui ūkininkas iš kanapių nuvijo virvutes, o iš virvučių prinėrė tinklų. Į tuos tinklus pakliuvo daugybė paukščių, nepaklausiusių kregždės patarimų.
– Ar aš jums nesakiau? – tarė jiems kregždė: – pašalink pikto sėklą, ligi ji nelaimės neužtraukė.