Sykį krabas paliko jūrą ir apsigyveno žalioje pievoje. Pievoje buvo daug minkštos žolės ir pakankamai maisto. Išalkusi lapė užtiko krabą ir pasigavo jį. Prieš suėdant jį lapei, jis ištarė:
– To aš ir nusipelniau! Argi mano dalykas buvo palikti pačios gamtos paskirtą man gyvenimo vietą ir apsigyventi pievoje, lyg būčiau nežinojęs, kad aš nesu žemės gyvūnas!
Daug norėsi – mažai laimėsi.