Pasakos.lt
  • TOP pagal IMDB
  • TOP Disnėjaus
  • pagal Metus
  • pagal Abėcėlę
Home Pasakos apie turtą Kapas

Kapas

Pasakos apie turtą, Pasakos apie velnią4 comments6 lapkričio, 2011admin

Kartą turtingas žmogus iš savo kiemo žiūrėjo į laukus ir sodus; javai buvo gražūs, o soduose medžių šakos linko nuo vaisių. Jo dar pernykščių javų buvo nupiltos, ant aukšto “didžiausios krūvos, net lubos linko.
Paskui nuėjo į tvartą, kur stovėjo nupenėti jaučiai, riebios karvės ir atšerti arkliai. Pagaliau sugrįžo į savo pirkią ir ėmė žiūrėti į geležines skrynias, kur buvo sudėti jo pinigai. Kai jis taip stovėjo ir žiūrėjo į savo turtą, staiga kažkas pasibeldė; tik ne į pirkios, o į širdies duris.
Atsidarė širdies durys, ir jis išgirdo balsą:
— Ar esi kada padėjęs savo artimui? Ar matei vargšų skurdą? Ar dalijais duona su alkanais? Ar užteko to, ką turėjai, ar dar vis daugiau troškai?
Širdis netrukdama atsakė:
— Aš buvau kietas ir negailestingas ir savo artimui nieko gera nedariau. Jei kada ateidavo pavargėlis, aš nuo jo nusigręždavau. Dievas man nerūpėjo, tik galvojau, kaip padidinti savo turtus. Jei būčiau turėjęs viso pasaulio gėrybes, ir tai man būtų dar buvę maža.
Išgirdęs tokį atsakymą, didžturtis visas persigando, kojos ėmė drebėti, ir jis turėjo atsisėsti. Tada vėl kas pasibeldė, bet dabar jau į pirkios duris. Tai buvo jo kaimynas, pavargęs žmogelis, kuris turėjo krūvą vaikų, bet neturėjo kuo penėti.
— Žinau, — galvojo vargšas, — mano kaimynas turtingas, tik baisiai šykštus, tikrai nieko neduos, bet vaikai prašo duonos, reikia pamėginti…
Ir sako didžturčiui:
— Tamsta nemėgsti dalytis su kitais savo geru, bet aš, kaip skęstantis, prašau tamstos pagalbos; mano vaikai badauja, paskolink kokius keturis saikelius rugių.
Didžturtis ilgai žiūrėjo į vargšą, jo akmeninė širdis ėmė minkštėti.
— Keturių saikų aš tau neduosiu, — tarė jis, — bet dovanosiu aštuonis, tik turėsi man išpildyti, ko reikalausiu.
— Ką? — paklausė vargšas.
— Kai aš numirsų, tu tris naktis turėsi išbūti ant mano kapo.
Vargšui baisu buvo pasižadėti, bet, negalėdamas kitaip išsiversti, turėjo sutikti.
— Gerai, — atsiliepė jis ir pasiėmęs parsinešė javus namo.
Didžturtis lyg nujautė savo nelaimę: po trijų dienų staiga mirė; niekas nežinojo mirimo priežasties, bet niekas jo ir nesigailėjo.
Kai jis buvo palaidotas, žmogelis atsiminė savo prižadėjimą; nelabai norėjo pildyti, bet sau galvojo: „Juk didžturtis buvo man geras, jo grūdais papenėjau alkanus savo vaikus, o jei ir nebūtų jis toks buvęs, vis tiek duotą žodį turėčiau laikyti”.
Temstant nuėjo jis į kapines ir atsisėdo ant kapo. Aplink buvo tylu, švietė mėnuo, ir kartais, klaikiai rėkdama, skrido pro šalį pelėda. Patekėjus saulei, vargšas sveikas parėjo namo; taip pat ramiai praėjo ir kita naktis.
Trečią vakarą žmogelį ėmė kažkokia baimė, jis jautė, kad kažkas turi jam atsitikti. Nuėjęs pamatė pagal kapinių tvorą nepažįstamą žmogų. Žmogus jau buvo nebe jaunas, bet dar smagių akių, o ant veido turėjo kelis randus. Jis buvo apsivilkęs senu apsiaustu ir apsiavęs aukštais batais.
— Ko tamsta ieškai? — paklausė žmogelis. — Ar nebaugu vienam kapinėse?
— Nieko neieškau, — atsiliepė nepažįstamasis, — ir nieko nebijau. Aš esu toks, kaip tas berniokas, kurs ėjo baimės ieškoti ir niekur negalėjo rasti, bet paskui vedė karalaitę ir gavo didelius turtus, o aš koks buvau pavargęs, toks ir likau. Aš esu atleistas kareivis, niekur negaunu pastogės.
— Jei tamsta tikrai nieko nebijai, — pasakė žmogelis, — tai lik čia ir padėk man sergėti aure aną kapą.
— Sargyba yra kareivio darbas, — atkirto tas, — kas mus ištiktų, gera ar pikta, mes dalysimės iš vieno.
Sodietis paspaudė kareiviui ranką, ir abu susėdo ant kapo. Iki vidunakčio visur buvo tylu, paskui ore staiga kas užstaugė.
— Šalin, nenaudėliai, — suriko velnias, — kas guli tam kape, yra mano, ir aš jo atėjau; jei jūs neisite iš čia, aš jums sprandą nusuksiu.
— Pone su raudona plunksna, — atsiliepė kareivis, — tamsta man ne viršininkas, ir galiu neklausyti, o baimės visai nepažįstu. Eik savo keliu, mes čia pasiliekame.
Velnias pagalvojo:
— Šiuos driskius lengviausia būtų papirkti auksu, — ir visai draugišku balsu paklausė, ar jie nesutiktų eiti namo, jeigu jis duotų jiems pinigų maišelį.
— Čia kas kita! —- tarė kareivis. — Bet vis tiek nuo mūsų neatsikratysi vienu aukso maišeliu; jei sutiksi duoti mums tiek aukso, kiek tilps vienam mano bate, tada nuo tos vietos pasitrauksime.
— Tiek daug dabar neturiu, — atsakė velnias, — bet aš greit jums atnešiu; artimiausiam mieste gyvena vienas maineiva, mano geras pažįstamas, jis mielai man tiek duos.
Kai nelabasis išnyko, kareivis nusitraukė nuo kairės kojos batą ir sako:
— Pataisysiu tam pajuodėliui pinkles, tik duok, kūmai, man savo peilį.
Kareivis nurėžė bato padą ir pastatė į aukštą žolę, netoli kapo, prie apžėlusios duobės krašto.
— Dabar viskas gerai, — tarė jis, — velnias galį jau ateiti.
Vėl abu susėdo ir laukia; netrukus sugrįžo velnias su maišeliu aukso rankoje.
— Pilk čia, — tarė kareivis kiek laikydamas batą. Velnias išpylė maišelį, bet visas auksas nubyrėjo į duobę, o batas liko tuščias.
— Mulki, — sušuko kareivis, — ar aš tau nesakiau, kad nieko nebus. Eik dar kartą ir atnešk daugiau.
Velnias pakraipė galvą ir nuėjo; po valandos grįžo su didžiausiu maišu pažasty.
— Pilk, — sušuko kareivis, — bet nežinau, ar pripilsi ir dabar. Auksas nuskambėjo gilyn, ir batas vėl buvo tuščias. Velnias įniršęs, bet mano kad kareivis sako tiesą.
— Neregėtas aulų platumas! — pasakė susiraukęs velnias.
— Gal tu manai, — atsiliepė kareivis, — kad mano kojos arklio, kaip tavo? Nuo kada pasidarei toks šykštus? Nešk daugiau aukso, kitaip pralaimėsi derybas.
Velnias vėl nurūko. Šį kartą jis ilgiau truko. Sugrįžo stenėdamas: ant pečių vilko užsidėjęs sunkiausią maišą. Išpylė jį į batą, bet batas vis tuščias.
Velnias pasiuto iš piktumo ir norėjo ištraukti iš kareivio rankų batą, bet tuo tarpu blykstelėjo ant dangaus pirmas tekančios saulės spindulys, ir piktoji dvasia staugdama nupleškėjo. Nelaiminga didžturčio vėlė buvo išvaduota.
Sodietis norėjo pasidalyti pinigus, bet kareivis tarė:
— Mano dalį atiduok pavargėliams, o mane priglausk savo nameliuose, ir gyvenkime tais pinigais, kurie liks, sutikime ir ramybėj, kol Dievas mus laikys.

Tags: Brolių Grimų pasakos

Related Articles

Šiaudas, žarija ir pupa

1 kovo, 2011admin

Drąsus siuvėjėlis (1964)

7 spalio, 2011admin

Trys laimės vaikai

6 lapkričio, 2011admin

4 comments. Leave new

geras
26 spalio, 2012 19:31

idomus

ieva
5 vasario, 2014 23:41

As galvojau kad bus baisu….

Gintaras
31 kovo, 2014 21:24

Puikus:)

Inga
26 gegužės, 2014 23:17

Patiko:)

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kategorijos

  • Animaciniai filmai (online) (951)
  • Animaciniai serialai (online) (526)
  • Anime (online) (270)
  • Apsakymai (27)
  • Audio pasakos (76)
  • Dainos vaikams (24)
  • Diafilmai (2)
  • Eiliuotos pasakos (32)
  • Filmai vaikams (online) (93)
  • Juokingos pasakos (6)
  • Komedijos (online) (26)
  • Komiksai (16)
  • Lopšinės (22)
  • Pasakėčios (83)
  • Pasakos apie brolius (32)
  • Pasakos apie Dievą (23)
  • Pasakos apie gyvenimą (63)
  • Pasakos apie gyvūnus (83)
  • Pasakos apie karalius (72)
  • Pasakos apie meilę (12)
  • Pasakos apie mergeles (29)
  • Pasakos apie raganas (16)
  • Pasakos apie šeimą (43)
  • Pasakos apie tinginius (6)
  • Pasakos apie turtą (41)
  • Pasakos apie velnią (22)
  • Pasakos be galo (13)
  • Sakmės ir padavimai (31)
  • Senoji animacija (online) (557)

Žaidimai tau!


TOP įrašai

  • Kempiniukas Plačiakelnis (6 sezonas) - peržiūrėta 640 087
  • Ledo šalis (2013) - peržiūrėta 611 391
  • Kempiniukas Plačiakelnis (7 sezonas) - peržiūrėta 584 044
  • Maša ir Lokys (visos serijos) - peržiūrėta 563 726
  • Kempiniukas Plačiakelnis (2 sezonas) - peržiūrėta 521 837
  • Simpsonai (24 sezonas) - peržiūrėta 468 708
  • Ratai 2 (2011) - peržiūrėta 447 440
  • Kempiniukas Plačiakelnis (5 sezonas) - peržiūrėta 437 398
  • Ilgo plauko istorija (2010) - peržiūrėta 376 158
  • Tomas ir Džeris (visos serijos) - peržiūrėta 336 800
  • Simpsonai (26 sezonas) - peržiūrėta 335 899
  • Simpsonai (12 sezonas) - peržiūrėta 331 570
  • Kempiniukas Plačiakelnis (3 sezonas) - peržiūrėta 289 964
  • Ledynmetis 4: Žemynų atsiradimas (2012) - peržiūrėta 289 430
  • Kempiniukas Plačiakelnis (1 sezonas) - peržiūrėta 284 255

Naujausi įrašai

  • Didžioji kelionė (2019)
  • Dagas iš akmens amžiaus (2018)
  • Kumba (2013)
  • Balerina (2016)
  • Aladinas (1992)

Naujausi komentarai

  • Dominykas apie Narutas: Viesulo kronikos (4 sezonas)
  • Elena apie Somali ir miško dvasia (1 sezonas)
  • 4 apie Aloha, Skūbi Dū! (2005)
  • 4 apie Didžioji kelionė (2019)
  • Mantas apie Svajoklis Badis (2016)

Draugai

  • Anglų kalbos kursai
  • Norvegų kalbos kursai
  • Vokiečių kalbos kursai
  • Žodynas

Sąrašai A-Z

  • Animaciniai filmai pagal metus
  • Senoji animacija pagal abėcėlę
  • TOP Disnėjaus klasika
  • TOP filmai pagal IMDB

Gairės

1969 2002 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 Animacija vaikams Animaciniai filmai lietuviškai Animaciniai filmai vaikams Animaciniai filmukai Animaciniai filmukai vaikams Anime lietuviškai Anime online Audio pasakos lietuviškai Audio pasakos vaikams Brolių Grimų pasakos Ezopo pasakėčios Filmai paaugliams Jonas Biliūnas Lietuvių liaudies pasakos Lietuvių sakmės Narutas filmukai Narutas lietuviškai Narutas online Pasakėčios apie gyvūnus Pasakėčios su moralu Pasakėčios vaikams Rusų filmai Senoji animacija lietuviškai Senoji animacija rusiškai Simpsonai filmukai Simpsonai lietuviškai Simpsonai online
© 2021 Pasakos.lt - lietuvių liaudies pasakos, pasakos vaikams, senoji animacija, rusiški multikai online, tarybiniai multikai, animaciniai filmai online, animaciniai filmukai vaikams.