Epigrafas…
Sakoma, kad viena kregždė dar ne pavasario pranašas; bet nejaugi dėl to, kad viena kregždė dar ne pavasario pranašas, neskristi ir kitai, kuri jaučia artėjantį pavasarį, ar jai vis laukti? Tuomet tenka laukti ir žemei, ir žolei.
(Levas Tolstojus)
Pakrante ėjo žmogus ir netikėtai pamatė berniuką, kuris vis kažką pakeldamas nuo smėlio mesdavo į jūrą. Žmogus priėjo arčiau berniuko ir pamatė, kad šis nuo smėlio renka jūros žvaigždes. Jos supo jį iš visų pusių. Atrodė, kad ant smėlio išberta milijonai jūros žvaigždžių, krantas buvo tiesiog nusėtas jomis ištisus kilometrus.
– Kodėl tu mėtai šias jūros žvaigždes į vandenį? – paklausė žmogus, prieidamas arčiau.
– Jei jos liks ant kranto iki rytojaus ryto, tai mirs tuoj pat, kai tik prasidės atoslūgis, – atsakė berniukas ir toliau nesustodamas rinko ir mėtė žvaigždes.
– Bet tai tiesiog kvaila! – sušuko žmogus. – Apsidairyk! Čia juk milijonai jūros žvaigždžių, krantas tiesiog nusėtas jomis. Tavo pastangos nieko vertos!
Berniukas pakėlė dar vieną jūros žvaigždę, minutėlei susimąstė ir mesdamas ją į jūrą tarė:
– Netiesa, mano pastangos daug ką pakeis… štai šitai žvaigždei.
KLAUSIMAI APMĄSTYMAMS
Ką pavadintumėte „jūros žvaigžde“, kurią norėtumėte išgelbėti?
Ar turi didelę reikšmę tai, ką jūs darote tam, kurį jūs „stengiatės išgelbėti“?
Kokio tikslo siekiate tokiu savo elgesiu?
Į kokias mažesnes užduotis galima suskirstyti tai, ką darote?
Ką jūs pasiruošęs atlikti kiekvieną dieną, kad pasiektumėte tikslą?
Kas nutiks, jei nuleisite rankas bent vienai dienai? Kiek „žvaigždžių“ nespėsite išgelbėti tuomet?
Kaip pasiruošęs įgyvendinti savo apsisprendimą, kad imtumėtės darbo ir pasiektumėte tikslą?
Epilogas…
Tas, kuris laukia galimybės vienu metu padaryti daug gerų darbų, niekada nieko taip ir nepadarys. Gyvenimas sudarytas iš mažų dalykų. Labai retai pasitaiko galimybė vienu metu padaryti daug gero. Didingumas slypi tame, kad didis turi būti mažuose dalykuose.
(Samuelis Džonsonas, 1709-1784, anglų rašytojas ir mąstytojas)