Granato vaismedis ir obelis susiginčijo kartą dėl savo vaisių gerumo. Žinoma, ir vienas, ir kitas gyrė savo. Besiginčydami pradėjo net rėkauti, ko nesusimušė. Tai matydamas vašoklis iškišo iš už tvoros begėdiškai savo galvą ir tarė:
– Girdit, mano prieteliai, užteks: nesibarkime!