Upės pakrantėje gulėjo pamesti du puodai: vienas varinis, o antras molinis. Kada vanduo pakilo, abu puodai nuplaukė upe pavandeniui. Molinis puodas vis stengėsi laikytis nuošaliai nuo varinio, kuris šaukė:
– Nebijok, drauge, aš sveiko neužgausiu!
– Užtat aš galiu sveiką užgauti, jei per arti priplauksiu, – atsakė šis.
– O ar sveikas mane užgausi, ar aš sveiką – vis viena tiktai aš vienas nukentėsiu.
Gyveno kaimynystėje dvi varlės. Viena gyveno pelkėse, kur buvo daug vandens, kurį varlės labai mėgsta, antra – kiek tolėliau prie vieškelio ir tiek teturėjo vandens, kiek jo likdavo duobėse nuo lietaus.
Pelkių varlė kvietė savo draugę apsigyventi pelkėse, kur esą daugiau vandens, smagiau gyventi, ir iš viso daug saugiau. Ši betgi griežtai atsisakė ir aiškinosi negalinti persiskirti su savo gyvenamąja vieta: taip esanti prie jos pripratusi!
Po kelių dienų tuo vieškeliu važiavo sunkus vežimas ir vargšę varlę sutraiškė tekinis.
Tvirtas silpnam ne draugas.