Po žaliąsias girias vaikščiojo žmogus, Ir tenai jį levas sutiko smarkus. Abudu nemažu: viens girių ponas, O antras laukų ir kaimų valdonas. Tarp tokių, kaip sako, meilės nerasti, Tą tiesą ir dabar galim suprasti. Nesang žmogus levą kaip tikt pažino, Tuojaus iš piktumo velniu vadino, O kirviu, su kuriuom medžius kapojo, Metė ing levą ir…
Lapė alkana pakiemiais bėgiojo, Sau maisto ieškojo. Viduj prūdo plaukančių žąsų būrį mato,- Kaip jos klykau’, kaip nardo, kaip uodegas stato. Tyko lapė ant krašto, suskliaudusi ausis, Pabraukusi uodega, primerkusi akis. Bet kad niekaip prigauti žąsų negalėjo, Ir alkanai nuo prūdo pabėgti reikėjo: „Kam turiu, – sako, – žąsis nekaltas draskyti! Pritink lapei su paukščiais…
Tupėdams pušyj, mėsę juodvarnis turėjo, Lapė alkana ant jo iš krūmo veizdėjo Ir, norėdama mėsa pagauti, Rūpinos, kaip reik varna apgauti. Tartumei nuliūdusi pas pušį atėjo Ir beprotį juodvarnį taip girti pradėjo: „Kas tavo gražumo!. Kas plunksnų skaistumo! Žodžiu tariant, iš paukščių tu esi gražiausias. O taip tarpe jų visų gali būt pirmiausias. O idant…
Paukščiai kita kartą, seimą pasidarę, Visi vienu žodžiu buvo susitarę, Idant tasai tarp jų karalium pastotų, Kurs lėkdams už visus aukščiau nuplasnotų, Paukščiams lekiant, visus pranoko erelis,- Bet karaliuks, būdams mažiausias paukštelis, Ant erelio kytriai tylojo pakalos. Netrukus atėjo paukščiams lydžių galas, Nes erelis viršų gavo, Ir visi žemyn svyravo. Tuo tarpu karaliuks erelį paliko…
Kur Nevėžis nuo amžių pro Raudoną Dvarą Čystą vandenį savo ing Nemuną varo, Tenai, kad vasarvidžiu saulelė tekėjo, Juokės kalnai ir vilnys kaip auksas žibėjo, Ilsėjos pančiuos arklys ant žolyno žalio, Minėjo vargus savo ir sunkią nevalią: Kaip sunkiai vakar mėšlus per dieną važiojo, Kaip maž naktį teėdė ir maž temiegojo. „Štai jau tek skaisti…
Ant sraunios upės, pagal ąžuolyną seną, Vienkiemyj, daugel metų žemaitis gyveno. Nebuvo ten aplinkui nė jokio kaimyno, Kurio būtų taip didi ir graži šeimyna. Pilni tvartai galvijų, javai netelp klėtyj; Nerasti laimingesnio cielame pasvietyj. Buvo garsas aplinkui ir visi žinojo, Jog namus to žemaičio aitvaras dabojo. Kaipo lakstė patrobiais, ne vienas tai matė, Ir, nutūpęs…