Kartą uodai ir mašalai sugalvojo arklį papjauti. Jie atlėkė į pievą, kur arklys ganėsi, apipuolė jį ir ėmė gilti kiek įmanydami.
Arklys gynėsi gynėsi, paskui ėmė vartytis. Nugulė jų gyvą baimę ir atsistojo. Sveiki palikę uodai ir mašalai sukirto rankas ir šaukia:
– Ak, kad mes nors vieną vyrą būtume daugiau turėję, tai arklys nebebūtų kėlęs.