Batuotas katinas
Gyveno kartą turtingas malūnininkas ir turėjo tris sūnus. Kai atėjo jam laikas mirti, pasišaukė juos ir tarė: – Gyvenkite taikiai ir nesipykite dėl turto, kad kape turėčiau ramybę.
Pasaka apie tai, kaip žmogus iš kvailo velnio pinigų gavo
Sako, kitąsyk žmonės daug prastesni buvo: dabar nešioja su klumpėm arba čebatais, o kitąsyk su vyžoms apsiavę vaikščiodavo. Ėmė vienam žmogučiui ir nuplyšo vyžos. Be vyžų dygu vaikščiot. Reik kitas pyt. Atsisėdęs ant akmens ir pina vyželę.
Pasaka apie liūtą ir vilką
Liūtas, matydamas vilką ištikimai tarnaujant ir norėdamas jam užmokėti, tarė į jį: – Te tau, vilke, žemės, galėsi arti, sėti.
Pasaka apie kvailą velnią
Perm* daug metų vandravo vens kalvia gezeles per svėta savo pelna, arba darba, jėškodams ir privandravo vėną didę dvarą.
Pasaka apie tai, kaip piemuo raukia ežerą
Piemuo ant ažero krašto vejąs virvelę. Velnias priėjęs klausiąs: – Ką tu čion, vaike, dirbi? Šis atsakąs: – Veju rauklą, rauksiu ažerą, kad nė viens velnias nebeišlįstų.
Pasaka apie piktą moterį duobėje
Buvo diedas su boba, turėjo jiedu avinuką. Ale toj boba tą savo dieduką neužkentė ir pati nežinojo kartais, ko no jo reikalaut.
Ponaitis ir velnias
Vieno pono sūnus, nuėjęs in girią, paklydo. Susitiko tokį poną, – o tai buvo velnias, – kurs jį nusivadino pas save tarnautų…
Ponia skrynioje
Sako, kaip kitąsyk prie baudžiavų žmonės buvo vietoj šunes, o tankiai ir apmainydavo žmones an šunų. Ale vienam dvare buvo labai baisus ponas.
Pasaka apie karalių ir žmogžudį
Kitąsyk gyveno vienas žmogus prie girios. Jis turėjo vieną dukterį. O ta jo duktė tokia graži buvo, kad kitos tokios an svieto nebuvo.
Pasaka apie mergaitę
Vieną kartą gyveno elgeta Vilis su savo mergaite mažoje pirtelėje pagiriais. Kartą atvyko puikus ponas in tą pirtelę, sakydamas, kad girdėjęs nuo žmonių, pas jį esanti graži mergaitė, kurią jis norėtų vesti.