Vieną šaltą žiemos dieną važiavo per mišką ūkininkas ir rogėse vežėsi pilną maišą žuvų. Važiuoja žmogus, o iš paskos išalkusi laputė bėga. Toks gardus kvapas tvokstelėjo į nosį, taip ji panoro žuvies pasmaguriauti, kad net seilė nutįso. Bėga ir galvoja, kaip tų žuvų paragauti.
Jūs, vaikučiai, paklausykit, Kas nutiko vieną sykį. Kaip iš mažo nutikimo Kilo didis sujudimas… Kaip dėl pamuštos akies Aiškinos ilgai, išties… Gal bent jums pavyks suprasti, Kur teisybę reik surasti…
Gyveno kartą dvi varlės. Buvo jos draugės ir gyveno viename griovyje. Tik viena iš jų buvo drąsi, stipri, linksma, o kita – nei šis, nei tas: bailė, tinginė, miegalė. Vis dėlto gyveno jos drauge.
Numirė vienam čigonui pati. Nori gražiai ją palaidoti, o pinigų nėra. Kumelę pasikinkė ir nuvažiavo pas kunigą. Sako jam čigonas: — Taip ir taip, kunigėli, noriu gražiai pačią palaidoti, bet neturiu pinigų. Imk už palaidojimą kumelę.
Vienas neturtingas žmogelis turėjo šunį. Kai šuo paseno, žmogus jį nusivedė į mišką: manė ten pakarti. Tik žiūri — šuo nubėgo prie senos eglės ir kasa žemę. Žmogus priėjo — stovi žemėje katilas su pinigais. Nuėjo namo, pasikinkė arklį ir parsivežė pinigus. Nuo to laiko jis šunį labai mylėjo.
Buvo toksai klebonas ir turėjo gražų kambarinį šuniuką. Klebono bernas sako: — Tą šuniuką kad atidavus į mokyklą, iš jo galėtų išeiti geras daiktas. Dar jaunas šuo, o jau toks protingas.
Buvo vienas ponas. Jis visai nežinojo švenčių, žinojo tik vieną sekmadienį. Kai bernai patingsta dirbti, ateina pas poną ir sako, kad šiandien šventė. Ponas ir tiki.
Jojo sau keliu kunigas. Pavakare, jojant per mišką, atėjo laikas jam poteriauti. Kunigas nusėdo nuo arklio, išsitraukė maldaknygę, arklio pavadį užsimovė ant rankos, eina ir poteriauja, arkliu vedinas. Miške jį pamatė du vagys ir ėmė tartis:
Vilkas ir lapė drauge bėgo pro žabangas. Žabangose buvo pakabinta žąsis. Abudu seniai buvo beėdę ir labai išalkę, bet lapė nė žiūrėti nežiūrėjo j žąsį. — Kodėl tu, kūmute, nelipi? — klausia vilkas. — Antai žąsis pakabinta!
Kartą susitarė visi miško žvėrys eiti išpažinties. Senį vilką išrinko klausytoju. Atsisėdo jis ant kelmo ir laukia. Ateina jauniklis vilkas. Senis vilkas klausia: — Na, ką tu padarei?