Tylėjimo priesaika
Kartą keturi vienuoliai užsidarė kalnų šventyklos celėje, davę priesaiką tylėti septynias dienas. Pas juos užeiti galėjo tik berniukas-tarnas, atnešdavęs jiems viską, kas buvo būtina.
Pasakėčia apie du vilkus
Kartą senasis indėnas atskleidė savo anūkui gyvenimo tiesą. – Kiekviename žmoguje vyksta kova, labai panaši į dviejų vilkų kovą. Vienas vilkas simbolizuoja blogį – pavydą, gailestį sau, egoizmą, ambicijas, melą… Kitas vilkas – gėrio simbolis – taika, meilė, viltis, tiesa, gerumas, ištikimybė…
Angelas
Žmogus paklausė savo angelo: – Kodėl visuomet, kai man gera, tu eini greta manęs ir smėlyje matomos dvi eilės pėdų – mano ir tavo. O kuomet man blogai, tu palieki mane vieną ir smėlyje lieka tik mano pėdų žymės.
Keliai arba akmenys
Kartą laivu plaukęs keleivis jūroje pamatė begalę didelių ir mažų povandeninių uolų, kuriomis buvo užsėta jūra. Kreipdamasis pas vairininką jis paklausė:
Velnio įrankiai
Prieš daugelį metų Velnias nusprendė parduoti visus savo amato įrankius. Jis kruopščiai išdėliojo juos stiklinėje vitrinoje visiems gerai matomoje vietoje. Na ir kolekcija išėjo! Galima buvo rasti ne tik nublizgintą Pavydo durklą, bet ir Neapykantos kūjį. Kitoje lentynoje gulėjo Gobšumo ir Godumo lankas, o greta jo nunuodytos Nepasotinamo troškimo ir Pavydo strėlės.
Realybė
Pakelėje stovėjo sudžiuvusio medžio stiebas. Naktį ėjęs vagis išsigando: jis pagalvojo, kad čia jo laukdamas stovi policininkas. Praėjo įsimylėjęs vaikinas ir jo širdį užliejo džiaugsmas: jis pagalvojo, kad čia jo mylimoji.
Viskas tavo rankose
Seniai seniai senoviniame mieste gyveno Išminčius, kurį supo jo mokiniai. Pats gabiausias iš mokinių kartą susimąstė: „Įdomu, ar yra toks klausimas, į kurį mūsų Išminčius negalėtų atsakyti?“ Jis nuėjo į žydinčią pievą, sugavo patį gražiausią drugelį ir paslėpė jį savo delnuose. Drugelis kuteno mokinio delnus, kabindamasis už jų savo kojytėmis. Šypsodamasis jis priėjo prie Išminčiaus…
Aukštas meistriškumas
Kartą pas seną kiniškų kovos menų Mokytoją atėjo mokinys-europietis ir paklausė: – Mokytojau, aš savo šalies bokso ir prancūziškų kovos menų čempionas, ko dar galite mane išmokyti?
Karaliaus Saliamono laimė
Kartą vienas miestelėnas atėjo pas Saliamoną, kuris tuo metu gėrėjosi žuvytėmis, plaukiojančiomis tvenkinyje, ir tarė: – Karaliau, aš pasimetęs! Kiekviena nauja mano gyvenimo diena niekuo nesiskiria nuo prieš tai nugyventos, aš nebeskiriu aušros nuo tamsos ir nepatiriu laimės.
Nepaliekant pėdsakų
Mirdamas vienuolis Bokudziu paprašė savo mokinių, kad šie atneštų visas jo knygas, visus parašytus rankraščius ir viską, ką jis yra pasakęs ir kas yra užrašyta. Visa tai buvo sunešta ir sudėta priešais jį, tik mokiniai negalėjo suprasti, ką jis ketina daryti. Ir vienuolis ėmė iš visų šių daiktų krauti laužą.