Vieną karštą vasaros dieną liūtas ir šernas atėjo drauge pas upę atsigerti. Bematant jiedu susibarė, kuris iš jųdviejų pirmas turįs atsigerti. Nuo ginčo priėjo ir prie muštynių, ir juodu nejuokais susiėmė.
Sustoję valandžiukei atsikvėpti, jie pamatė netoliese sutūpusius ant akmens peslius. Pesliai tarytum laukė, kuris iš jųdviejų bus užmuštas, kad jie turėtų kuo pasimaitinti. Mušeikos suprato, ko pesliai laukia, tad pasiskubino baigti savo ginčą, tardami:
– Ar ne geriau mudviem būti draugais, nekaip peštis, o paskui tekti pesliams maistui?
3 comments. Leave new
Ačiū,labai padėjo 😉
aciu labai padejo
gera pasaka didelis aciu. pravarte…