Gaidys, vaikštinėdamas su vištomis ant skiedryno, pamatė skiedrose kažin kokį blizgantį daiktą.
– O, o, o! – sušuko, – tai man! – Tuojau iškrapštė tą blizgantį daiktą iš skiedrų. Tai, ką jis iškrapštė, buvo kažin kieno pamestas kieme deimantas.
– Gal tu esi ir turtas žmonėms, kurie gali tave įvertinti, – tarė gaidys, – bet man daug geriau būtų buvę rasti vieną grūdą, nekaip visą deimantų krūvą!
Mintys brangios yra tiktai tiems, kurie moka jas įvertinti.