Lapė ir gervė
Susibičiuliavo lapė su gerve ir ėmė drauge gyventi. Netrukus išsirito gervės mažyliai. Gervė augino juos, penėjo, girdė ir saugojo kaip akies vyzdį. O lapė manė sau: „Tegu paūgi mažuliukai! Bus riebesni – bus skanesni.”
Lakštingala skardžiabalsė
Seniai, labai seniai gyveno vienas žiaurus šachas. Ilgai jis engė ir kankino liaudį, savo valdiniams išlupdavo iš burnos paskutinį duonos kąsnį, smaugė vargšus rinkliavomis bei mokesčiais. Šitaip jisai prisirinko tiek aukso, sidabro ir brangakmenių, jog nebežinojo, kur visa tai bedėti.
Kiškis pagyrūnas
Kartą vienas kiškis, pramintas Nugeibėliu, ėmė girtis kitiems kiškiams: – Kas man vilkas! Nebijau vilko! O lapės? Papusiu – ir nulėks!
Gudruolė lapė
Kartą atėjo vištos pas lokį lape pasiskųsti. – Galingasis šache, – tarė jos, – lapė mums visai gyventi neduoda! Kas naktis piauna ji vištas ir nieko nesibijo! – Galvažžžudė! – suurzgė lokys. – Na, aš jai parodysiu!
Godusis varnas
Ar buvo taip, ar nebuvo, tik, sako, kažkada gyvenęs didžiulis senas varnas. Vieną dieną išskrido varnas medžioti. Skraidė jis, skraidė, bet taip ir nerado nieko. Pagaliau nuskrido varnas prie gilios upės kranto.
Asilas išminčius
Gyveno kadaise asilas ir, kaip kad visi asilai, tarėsi, jog gudresnio už jj nesą pasaulyje. Kartą užėjo asilas į sodą. Žiūri: kabo ant aukštų obelų nedideli raudonpusiai obuoliai, o greta, moliūgų lauke, ant laibučių vytelių noksta didžiuliai moliūgai.