Darbinis asilas, laukinis asilas ir liūtas
Laukinis asilas, pamatęs, kaip darbinis asilas visai sulinko po sunkia našta, ėmė tyčiotis iš jo ir prikaišioti jam vergišką jo būklę.
Darbinis asilas ir laukinis asilas
Sykį laukinis asilas, besivalkiodamas dykas, užėjo darbinį asilą. Šis gulėjo išsitiesęs ant žolės prieš saulę ir snaudė. Priėjęs arčiau, jis tarė:
Apie gyvenimą
Vieną vakarą grįžo žmogus namo po darbo, kaip visada pavargęs ir suirzęs ir pamatė, kad tarpduryje jo laukia penkiametis sūnus. – Tėveli, ar galiu tavęs paklausti?
Drugelio pamoka
Kartą kokone atsirado nedidelis plyšelis ir pro šalį ėjęs žmogus jį pastebėjęs ištisas valandas stovėjo ir žiūrėjo, kaip per šį mažą plyšelį stengiasi ištrukti drugelis. Praėjo nemažai laiko ir atrodė, kad drugelis jau visai netekęs jėgų, o plyšelis vis dar buvo toks pat nedidelis. Atrodė, kad drugelis padarė viską, ką leido jo jėgos, ir kad…
Mano angelo vardas
Likus vienai dienai iki gimimo, vaikas paklausė Dievo: – Aš nesuprantu, kam aš ateinu į šį pasaulį. Ką aš privalau daryti?
Tiesa ir pasakėčia
Anksčiau Tiesa gatvėmis vaikščiojo nuoga, atrodydama taip, kaip ką tik gimęs kūdikis. Tai, žinoma, nepatiko žmonėms, todėl niekas neįsileido jos į namus. Kartą, kai nusiminusi ir sunerimusi Tiesa klaidžiojo gatvėmis, ji sutiko Pasakėčią, apsivilkusią puošniais apdarais, džiuginančiais akį.
Vaizdas pro langą
Ligoninėje, dvivietėje palatoje, gulėjo du nepagydomi ligoniai. Jiems buvo skirtos visiškai vienodos lovos, suteiktos visiškai vienodos sąlygos… Vienintelis skirtumas tarp jų buvo tas, kad vienas iš jų galėjo žiūrėti pro vienintelį palatos langą, o kitas – ne, tačiau greta jo lovos buvo mygtukas slaugei iškviesti.
Išgelbėti žvaigždę
Epigrafas… Sakoma, kad viena kregždė dar ne pavasario pranašas; bet nejaugi dėl to, kad viena kregždė dar ne pavasario pranašas, neskristi ir kitai, kuri jaučia artėjantį pavasarį, ar jai vis laukti? Tuomet tenka laukti ir žemei, ir žolei.
Ne namai, o rojus!
Kartą žmogus atėjo pas Išminčių ir ėmė maldauti pagalbos: – Aš labai nusiminęs. Aš išprotėsiu. Mes visi gyvename viename kambaryje: vaikai, žmona, giminės. Visų mūsų kantrybė baigia išsekti, visi šaukia ir nepatenkinti vieni kitais. Ne namai, bet pragaras.
Pakaks laukti!
Mes įtikinėjame save, kad mūsų gyvenimas pagerės, kai susituoksime, kai gims pirmas kūdikis arba antras. Kai tai įvyksta, mes kremtamės dėl to, kad vaikai yra pernelyg maži, kad imtume ką nors daryti ir galvojame, kad viską pradėsime keisti tuomet, kai jie paaugs.