Gervė ir gulbė
Gervė labai pavydėjo gulbei jos baltų dailių plunksnų. Ji manė jas esant tokias dėl vandens, kuriame plaukinėjo ir maudėsi gulbė. Nutarė tad ir gervė tenai skristi. Atsisveikino su savo kaimynais ir nuskrido į tyrus vandenis.
Gaidys ir deimanto grūdas
Gaidys, vaikštinėdamas su vištomis ant skiedryno, pamatė skiedrose kažin kokį blizgantį daiktą. – O, o, o! – sušuko, – tai man! – Tuojau iškrapštė tą blizgantį daiktą iš skiedrų. Tai, ką jis iškrapštė, buvo kažin kieno pamestas kieme deimantas.
Erelis, katė ir šernė
Erelis susisuko lizdą pačioje aukšto medžio viršūnėje. Katė su savo šeima apsigyveno drevėje už poros mastų nuo žemės. Šernė parengė sau kinį prie pat medžio šaknų. Susidarė puiki kaimynija, ir visi būtų galėję ramiai gyventi, jei ne gudrios katės klastos. Palypėjusi prie erelio lizdo, ji tarė:
Erelis ir lapė
Erelis taip susidraugavo su. lape, kad nutarė arti vienas kito apsigyventi. Jie manė, kad juo dažniau matysis, juo geresni bus draugai. Erelis susisuko sau lizdą aukšto medžio viršūnėje, lapė apsigyveno po medžio šaknimis ir atvedė mažyčius.
Elnias ir vynmedis
Medžiotojų sekiojamas elnias pasislėpė po vynmedžio šakomis. Medžiotojai prabėgo pro šalį, nepamatę, kur jis pasislėpė. Elnias, manydamas visą pavojų jau praėjus, pradėjo skabyti vynmedžio lapus. Medžiotojams grįžtant atgal, vienas pastebėjo, kad vynmedžio šakos kruta.
Elnias ir liūtas
Elnias, kurį vijosi kurtai, pasislėpė urve, kuriame tikėjosi rasiąs sau saugų prieglobstį. Nelaimė tačiau taip lėmė, kad tame urve buvo liūtas.
Eglė ir vašoklis
Eglė tyčiojasi iš vašoklio, taip jam sakydama: Nelaimingas tu padare! Tu esi visiškai nenaudingas. Aš – tai kas kita! Žiūrėk, aš esu naudinga daugeliu atvejų, o ypač žmonių namams statyti: žmonės negali be manęs apsieiti.
Du puodai
Upės pakrantėje gulėjo pamesti du puodai: vienas varinis, o antras molinis. Kada vanduo pakilo, abu puodai nuplaukė upe pavandeniui. Molinis puodas vis stengėsi laikytis nuošaliai nuo varinio, kuris šaukė:
Du krabai
Vieną gražią dieną du krabai išėjo į smiltyną pasivaikščioti. – Vaikuti, – tarė motina, – tu labai kreivai vaikščioji. Stenkis eiti tiesiai ir nesvyruok iš šono į šoną!
Delfinas, bangažuvė ir silkelė
Delfinai buvo kadaise susipykę su bangžuvėmis. Jie ilgai ilgai tarp savęs kariavo. Karas buvo labai žiaurus ir visiškai nesimatė, ar jis kada nors baigsis, ar ne. Viena tik silkelė sumanė tą jų karą pertraukti. Ji prisiartino prie kariaujančių ir ėmė kalbanti liautis kariavus. Vienas delfinas jai atsakė: