Pasakos Apie Turtą | Pasakos.lt

Auksinis ožiukas

Vaje, tai buvo gobšus senis! Jo pavardė Raulys Skarmalas. Kitą tokį gobšuolį vargu ar pasaulyje sutiksite. Jis net vandens stiklinės neduodavo ištroškusiam pakeleiviui veltui. Jei padarys kokią paslaugą, tai devynius kailius už tai nulups.
[Daugiau...]

Batuotas katinas

Gyveno kartą turtingas malūnininkas ir turėjo tris sūnus. Kai atėjo jam laikas mirti, pasišaukė juos ir tarė:
- Gyvenkite taikiai ir nesipykite dėl turto, kad kape turėčiau ramybę. [Daugiau...]

Bėdžiaus brolio nelaimė

Gyveno du pusininkai: vienas turtuolis, antras bėdžius. Tas bėdžius nei koks girtuoklis buvo, nei koks švaistūnas – dirbo plušo kiek galėdamas, o prasigyventi niekaip nestengė – vargšas buvo, vargšas ir liko. O galop ir visai riesta pasidarė: turtuolis už skolą rengėsi jo paskutinę karvutę atimti.
[Daugiau...]

Geras pelnas

Kartą sodietis nuvedė karvę į turgų ir ją ten pardavė už septynis dolerius. Namo grįžo pro tvenkinį, iš kurio toli aplinkui buvo girdėti varlių kurkimas: „Ketur, ketur”. [Daugiau...]

Ką senukas padarys – viskas bus gerai

Pasakysiu tau pasaką, kur esu girdėjęs dar mažas būdamas. Kiekvieną kartą, kada tik ją atsimenu, ji man rodosi vis gražesnė. Matyti, pasakos, kaip ir daugelis žmonių, kuo toliau, tuo jos darosi gražesnės. [Daugiau...]

Kapas

Kartą turtingas žmogus iš savo kiemo žiūrėjo į laukus ir sodus; javai buvo gražūs, o soduose medžių šakos linko nuo vaisių. Jo dar pernykščių javų buvo nupiltos, ant aukšto “didžiausios krūvos, net lubos linko.
Paskui nuėjo į tvartą, kur stovėjo nupenėti jaučiai, riebios karvės ir atšerti arkliai. Pagaliau sugrįžo į savo pirkią ir ėmė žiūrėti į geležines skrynias, kur buvo sudėti jo pinigai. Kai jis taip stovėjo ir žiūrėjo į savo turtą, staiga kažkas pasibeldė; tik ne į pirkios, o į širdies duris. [Daugiau...]

Kas yra šnypštas?

Pasakojama, kad gyvenęs viename mieste tinginys, vardu Sulparas.
Pasitaikė sykį Sulparui pakliūti prekyvietėje pas kalvius. Pažiūrėjo jis, kaip dirba kalviai, ir pamanė: „Pelningas ir nesunkus darbas: bekali sau plaktuku geležį, ir viskas! Nagi pasidarysiu aš kalviu!” [Daugiau...]

Kaukai

Gyveno kartą teisingas kurpius, bet kažin ko ir ne dėl savo kaltės taip pavargo, jog galop nieko daugiau nebeturėjo, tik kąsnelį odos, iš kurios galėjo sukirpti vieną porą kurpių. Sukirpo jis vakare kurpes, o rytą manė pradėti siūti. Gryna sąžine atsigulė ir ramiai užmigo. Rytą atsikėlė, žiūri — kurpės ant stalo pasiūtos bestovinčios! Jis labai nustebo nesuprasdamas, kaip čia galėjo atsitikti. Paėmė jis kurpes į rankas, apvartė, apžiūrėjo, mato, kad jos pasiūtos taip gerai, kaip gali pasiūti tik puikiausias meistras. Netrukus atėjo pirkėjas, kurpės jam labai patiko, jis užmokėjo už jas daugiau kaip buvo vertos, o kurpius už tuos pinigus nusipirko odos dviem poroms. [Daugiau...]

Kazijas ir samdinys

Ar buvo taip, ar nebuvo, tik žmonės šneka, kad kažin kada, labai seniai, netoli Zaamino gyvenęs jaunas samdinys. Jis darbavęsis pas turtingą ir vaidingą bajų. Bajus kabinėdavosi prie jo dėl kiekvieno menkniekio ir plūsdavo paskutiniais žodžiais. [Daugiau...]

Kiekvienas savo laimės kalvis

Kadaise viename kaime gyveno senas kalvis. O kalvė, kurioje jis nuo ankstaus ryto ligi vėlaus vakaro trinksėdavo, buvo tokia sena, kaip ir jis pats. [Daugiau...]

Pasakos.lt

Kategorijos