Pasakos Apie šeimą

Doleriai iš dangaus

Buvo kartą maža mergaitė, mirė jos tėvas su motina, ir ji neturėjo nei kambarėlio gyventi, nei lovos gulėti, nei nieko kito, tik menkus drabužėlius ant kūno ir rankoj duonos kąsnelį, duotą jai vienos geros širdies. Bet ji buvo gera ir dievobaiminga. Visų pamiršta, išėjo mergaitė į lauką tikėdamasi, kad jos Dievas neapleis. Lauke sutiko ją pavargėlis ir sako: [Daugiau...]

Dvasia butely

Gyveno kartą nuskurdęs kirtėjas, bet buvo ne tinginys, dirbo kasdien nuo ryto lig nakties. Susikalęs su dideliu vargu keletą skatikų, sako savo sūnui:
— Tu mano vienintelis sūnus, norėčiau su uždirbtais kruvinu prakaitu pinigais tave kiek pamokyti; jei ko doro išmoktum, galėtum mane penėti-senatvėj, kai nebepavilksiu kojų ir turėsiu už krosnies tupėti. [Daugiau...]

Eglė, žalčių karalienė

Kitąsyk senų senovėje buvo senelis ir senutė. Turėjo jiedu dvylika sūnų ir tris dukteris, kurių jauniausioji buvo vardu Eglė. Vieną vasaros vakarą visos trys seserys išėjo maudytis. Prisipūškinusios ir išsipraususios, išlipo ant kranto apsitaisyti. Jauniausioji žiūri – jos marškinių rankovėje žaltys. [Daugiau...]

Gera nuotaika

Mirus tėvui man atiteko vertingiausia palikimo dalis – gera nuotaika. Kas buvo mano tėvas? Su nuotaika tai visai nesusiję! Jis buvo guvus ir riebus, įmitęs ir aptukęs, jo būdas ir išorė visai nederėjo su tarnyba. Tad kokia buvo jo tarnyba, jo padėtis visuomenėje? Jei ji būtų paminėta kokios knygos pradžioje, ne vienas tikrai padėtų tą knygą į šalį, sakydamas, kad jam taip šiurpu, jog geriau apie tai nė neskaityti. [Daugiau...]

Gražioji Katrytė ir jaunikis

Atėjo į vienus namus bernaitis pirštis. Pirmiausia jis pasveikino tėvą:
- Labas rytas, tėveli!
- Dėkui už labą rytą.
- Ar aš galėsiu gauti jūsų dukterį? [Daugiau...]

Grigo ratai

Buvo Kūčių diena. Snigo. Vėjas suko sniegą kaip gerus miltus, iš kurių vaikų mamos Kūčioms pyragus kepė. Saulės nebuvo matyti. Turėjo būti jau nebetoli vakaras, nes lauke ėjo tamsyn. Visi keliai buvo tušti.
[Daugiau...]

Gudruoliai

Kartą sodietis pasiėmė iš kertės savo lazdą ir sako pačiai:
— Turiu keliauti kiek toliau ir negrįšiu be trečios dienos. Jei tuo laiku ateitų gyvulių pirklys ir norėtų nupirkti mūsų tris karves, gali parduoti, tik ne pigiau, kaip už du šimtus dolerių, girdi!
— Tik laimingai keliauk, — atsakė pati, — o tuo dalyku nesirūpink. [Daugiau...]

Iš kur atsiranda vaikai

Danguje gyveno vaikutis ir ruošėsi netrukus gimti. [Daugiau...]

Jaunikis galvažudys

Buvo kartą malūnininkas ir turėjo gražią dukterį. Kai duktė paaugo, jis pradėjo rūpintis jos ateitim galvodamas: „Tegu tik atsiranda geras jaunikis ir tinka ją imti, aš jam ją atiduosiu”. Netrukus atsirado jaunikis, kuris pasirodė labai turtingas. Malūnininkas negalėjo nieko jam prikišti ir prižadėjo išduoti už jo dukterį. Bet mergaitei jis nelabai tiko, ją stūmė nuo jo kažkoks nepasitikėjimas; kai ji pažvelgdavo arba pagalvodavo apie jį, jos širdį suspausdavo tartum kokia baimė. [Daugiau...]

Kalėdinis stebuklas

Tylus vakaras. Kažkuo kitoks, nei įprastas. Snaigės tyliai leidžiasi į gatvės žibintus, tarsi šokdamos joms vienoms žinomą šokį. Šąla. Namuose šilta ir jauku. Mama baigia ruošti Kūčių vakarienę. Tuoj dengs stalą balta, lyg sniegas staltiese ir sukvies visą šeimą pasitikti šventės.
[Daugiau...]

Pasakos.lt

Kategorijos