Pasaka apie žalnierių ir raganą

Sako, senovėj, kaip da ilgai turėdavo tarnaut karaliam, vienas žalnierius ėjo namo, paleistas po daug metų. Aidams per girią, patiko raganą. [Daugiau...]

Pasaka apie žmogų ir raganą

Buvo toks ūkinykas su pačia, jiedu turėjo vieną dukterį. [Daugiau...]

Rolandas

Gyveno kartą ragana, kuri turėjo dukterį ir podukrą. Savo dukterį ji mylėjo, nors ta buvo negraži ir pikta, o podukros nekentė, nors buvo gera ir graži. Sykį podukra prisikišo gražią prijuostėlę, kuri labai patiko raganos dukteriai. Pavydas nedavė jai ramumo, ir ji nuėjusi sako motinai: — Aš noriu ir turiu gauti tą prijuostėlę. [Daugiau...]

Vandens lašas

Tu, žinoma, esi matęs didinamąjį stiklą — tokį apskritą stiklelį, kaip yra akiniuose, kuris kiekvieną daiktą, į kurį pro jį pažiūri, daro šimtą kartų didesnį. Turėdamas jį prieš akis ir žiūrėdamas pro jį į vandens lašą, paimtą kur iš balos, pamatytum tūkstančius nuostabių gyvulėlių, kurių be didinamojo stiklo niekuomet nepastebėtum vandenyje. Tie
gyvulėliai yra tikrai gyvi daiktai,— tai nėra akių apgavimas. Vandens lašas, žiūrimas pro stiklą, panašus į lėkštę, pilną jūros vorų, kurie krušas! ir laipioja per vienas kitą. Ir kokie jie pikti, tie gyvulėliai! Jie traukosi vieni kitiems rankas, kojas arba kitas kūno daleles, ir vis dėlto rodosi smagūs — žinoma, saviškai. [Daugiau...]


Puslapis 2 iš 212