Rolandas

Gyveno kartą ragana, kuri turėjo dukterį ir podukrą. Savo dukterį ji mylėjo, nors ta buvo negraži ir pikta, o podukros nekentė, nors buvo gera ir graži. Sykį podukra prisikišo gražią prijuostėlę, kuri labai patiko raganos dukteriai. Pavydas nedavė jai ramumo, ir ji nuėjusi sako motinai: — Aš noriu ir turiu gauti tą prijuostėlę. [Daugiau...]

Saldi košė

Buvo kartą neturtinga, bet gera mergaitė; ji gyveno su savo motina, ir sykį jos pristigo maisto.
Tada mergaitė išėjo į mišką ir ten sutiko seną moteriškę. Ta moteriškė jau žinojo visą jų vargą ir padovanojo jai puodelį, kuriam reikėjo tik pasakyti: „Puodeli, virk!” – ir puodelis tuoj skanią ir saldžią košę virė; o pasakius: „Puodeli, stok!” – jis tuojau liovėsi virti. Mergaitė parnešė puodelį namo motinai, ir nuo to laiko jos nematė nei vargo, nei bado – valgė košę, kada tik norėjo. [Daugiau...]

Septyni vilkolakiai

Viena motina turėjo septynis sūnus ir nė vienos dukters. Jinai ir ėmė niurnėti:
- Vien tik sūnūs, vien tik sūnūs, kad nors vienos dukrelės susilaukčiau. Tegul jie visi vilkais pavirstų, kad tik dukrelę turėčiau. [Daugiau...]

Šešios gulbės

Kartą didelėj girioj medžiojo karalius ir vijo žvėrį taip greitai, jog visi palydovai toli nuo jo atsiliko. Tiktai pavakary sustojo, apsidairė aplink ir pamatė paklydęs. Jis ėmė ieškoti kelio, bet niekaip negalėjo rasti. Tada pamatė ateinant su lazda drebančią senutę; bet ji buvo ragana.
— Širdele, — tarė jai karalius, — ar negalėtum tamsta parodyti kelio iš miško? [Daugiau...]

Stebuklingas žiedas

Vienas tėvas mirdamas paliko sūnui tris auksinus. Kol sūnus buvo mažas, tuos auksinus saugojo motina. Vaikinas paūgterėjo ir kartą prašo motinos duoti vieną tėvo auksiną – eisiąs į miestą ko nusipirkti. Motina duoda, ir sūnus išeina. Bet kelyje sutinka seną moterėlę su šuniuku; toji sako: [Daugiau...]

Stebuklingos uogos

Už devynių jurų, už devynių marių gyveno caras ir carienė. Jiems augo duktė gražuolė. Tėvas motina nebesižinojo nė kaip mylėti ją ir saugojo it akies vyzdį. [Daugiau...]

Trys tetulės

Gyveno kartą vargšas žmogus. Gyveno savo trobelėj toli toli miške ir mito iš medžioklės. Jo žmona buvo seniai mirusi, ir jam liko viena duktė, labai graži ir geros širdies. [Daugiau...]

Urvinis žmogelis

Vienas turtingas karalius turėjo tris dukteris, ir jos kasdien eidavo į pilies sodą vaikščioti. Karalius labai mėgo vaisinius medžius, augino visokių rūšių savo sode, bet daugiausia brangino vieną obelį. Jis paskelbė, kad tas, kuris nuskins nuo jos nors vieną obuolį, tuoj nugrims, jo kerų galybe, per šimtą sieksnių gilyn į žemę. Kai atėjo ruduo, to medžio obuoliai visi paraudo kaip kraujas. Visos trys seserys nuolat eidavo žiūrėti po juo, ar vėjas nenupurtė kokio obuoliuko, bet niekados nieko nerasdavo, nors medis buvo vaisiais labai aplipęs ir šakos nuo sunkumo siekė žemę. Kartą jaunoji karalaitė labai įsigeidė paragauti obuolio ir tarė savo seserims: [Daugiau...]


Puslapis 3 iš 3123