Pasaka apie Vasilisą išmintingąją
Pasėjo valstietis rugius, ir užderėjo jie puikiai: vos galėjo nuo laukų suvalyti. Suvežė jis pėdus namo, iškūlė ir pripylė grūdų pilnutėlį svirną; pripylė ir galvoja: „Dabar tai pagyvensiu — nebevargsiu“.
Caraitis Ivanas ir pilkasis vilkas
Kartą gyveno caras Berendejus. Jis turėjo tris sūnus, jauniausias buvo vardu Ivanas. Ir dar turėjo caras puikų sodą; tame sode augo obelis su auksiniais obuoliais. Kažkas įjunko į caro sodą, ėmė auksinius obuolius vogti. Carui pagailo savo sodo. Siunčia jis tenai sargybą. Bet jokios sargybos negali susekti vagies.
Šuo ir žvirblis
Vienas šuo turėjo šeimininką, kuris neduodavo jam ėsti. Ilgai šuo kentė badą, pagaliau pametė namus ir nuliūdęs bėgo keliu. Bėgdamas susitiko žvirblį, o tas jam sako: — Mielas šuneli, ko tu toks nuliūdęs? Šuo atsakė:
Apie pasenusį šunį
Kartą sodietis turėjo šunį, kurį vadino Sultonu. Šuo paseno, visi dantys jam iškrito, nieko nebegalėjo įkąsti. Sykį sodietis, stovėdamas prie savo namų slenksčio, tarė pačiai: — Paseno Sultonas, niekam nebetinka, rytoj reiks nušauti.
Nuostabus muzikantas
Gyveno kitados pasauly nuostabus muzikantas. Atsitiko jam kartą vienam per mišką eiti; eidamas apie viską galvojo, o kada nebeturėjo ką galvoti, tarė sau: — Ilgu man vienam miške, reikia pasišaukti draugą. Nusiėmęs nuo nugaros griežynę, jis pradėjo griežti, net medžiai linko. Netrukus iš tankynės išbėgo vilkas.
Pasaka apie vandens paukštę ir vėžlį
Sako žmonės, o laimingasis karaliau, jog kadaise suvasnojo vandens paukštė sparnais ir pakilo į padanges, ir nusileido iš aukštybių tiesiai ant uolos, kyšančios vidury vandens, o vanduo tekėjo labai srauniai. Ir kai paukštė nutūpė ant uolos, atplukdė vanduo žmogaus palaikus ir bloškė juos į uolą, ir išplaukė paviršiun išpurtęs lavonas. Purptelėjo paukštė žemyn ir įdėmiai…
Višta ir žąsis
Kartą višta ir žąsis, susidraugavo, sutarė kartu gyventi ir i !ką dirbti. Matydama, kad višta visą laiką ūkiu rūpinasi ir gali plūktis, žąsis visai tinginiui pasidavė. Kai baigėsi sausros paragino:
Tikra tiesa
— Baisus atsitikimas! — pasakė višta, gyvenusi ne tenai, kur tas atsitiko, o visai kitame miesto pakraštyje. — Baisus atsitikimas vištininke! Dabar aš nedrįstu nakvoti viena! Gerai, kad ant laktų mūsų daug!
Pasaka apie pelę ir žebenkštį
Gyveno pas vieną žmogų pelė ir žebenkštis. O tas žmogus buvo vargšas. Kartą pasiligojo to žmogaus draugas, o kad gydytojas liepė jam vaduotis nuo ligos lukštentais sezamais, davė anam saiką sezamų ir paprašė išlukštenti. Tasai vargšas nunešė sezamus pačiai ir liepė jai padaryti, ko prašyta, o ši išlukšteno grūdus ir supylė juos į krūvą.
Pasaka apie povą ir žvirblį
Tais pat laikais gyveno žvirblis, kuris kas dieną svečiuodavosi pas vieną paukščių karalių. Ir užsibūdavo pas jį labai ilgai — atskrisdavo pirmutinis, o išskrisdavo paskutinis.