Apie pasenusį šunį

Kartą sodietis turėjo šunį, kurį vadino Sultonu. Šuo paseno, visi dantys jam iškrito, nieko nebegalėjo įkąsti. Sykį sodietis, stovėdamas prie savo namų slenksčio, tarė pačiai:
— Paseno Sultonas, niekam nebetinka, rytoj reiks nušauti. [Daugiau...]

Asilas išminčius

Gyveno kadaise asilas ir, kaip kad visi asilai, tarėsi, jog gudresnio už jj nesą pasaulyje.
Kartą užėjo asilas į sodą. Žiūri: kabo ant aukštų obelų nedideli raudonpusiai obuoliai, o greta, moliūgų lauke, ant laibučių vytelių noksta didžiuliai moliūgai. [Daugiau...]

Begemoto baobabas

Kartą paupiu vaikštinėjo Bramblys, o aplink skraidė musės zirzė. „Kas gi čia?” – galvojo dramblys: niekados anksčiau to nebuvo girdėjęs. [Daugiau...]

Dėkingi gyvūnai

Vienas tėvas turėjo tris sunūs – du gudrius, trečią kvailą. Tėvas sunkiai manėsi, reikėjo siųsti sūnus uždarbio ieškoti. Davė kiekvienam po tošinukę su paviržiu, ir jie išėjo. Ėjo, ėjo, kol užsimanė pietų. Protingieji broliai sako:
- Ką mes kiekvienas savo valgysim kaip susipešę? Pirmiau suvalgykim jaunėlio paviržj, kad jam lengviau būtų nešti. [Daugiau...]

Driežas ir chameleonas

Driežas su chameleonu buvo dideli bičiuliai: drauge gyveno valgė, drauge prekiavo. Kartą juodu nusigavo į tolimą kaimą nešti kokoso riešutų. Pardavę riešutus, bičiuliai leidosi atgalios bėgo greitai, o chameleonas, kaip jam įprasta, vis stoviniavo į šalis. [Daugiau...]

Gaidys ir višta lazdynuose

Išėjo sykį gaidys su višta į mišką riešutauti. Tik vištelė ėmė ir užspringo riešuto kevalu – guli ir sparneliais plasnoja. Gaidys nulėkė vištai vandens. Pribėgo prie upelio ir sako: [Daugiau...]

Giesmininkai

Vienas šeimininkas labai prastai užlaikė savo gyvulius: šuniui retai kada duodavo ėsti, gaidžiui nepaberdavo grūdų. Žmogus nuolat burnodavo ant jų ir bardavo. Ilgai kentėjo šuo ir gaidys, kol nutarė pabėgti nuo šeimininko. Taip ir padarė: vieną dieną jiedu paliko [Daugiau...]

Godusis varnas

Ar buvo taip, ar nebuvo, tik, sako, kažkada gyvenęs didžiulis senas varnas.
Vieną dieną išskrido varnas medžioti. Skraidė jis, skraidė, bet taip ir nerado nieko. Pagaliau nuskrido varnas prie gilios upės kranto. [Daugiau...]

Gudruolė lapė

Kartą atėjo vištos pas lokį lape pasiskųsti.
- Galingasis šache, – tarė jos, – lapė mums visai gyventi neduoda! Kas naktis piauna ji vištas ir nieko nesibijo!
- Galvažžžudė! – suurzgė lokys. – Na, aš jai parodysiu! [Daugiau...]

Gyvačių karalienės karūna

Kartą pelkių sausintojai ant vieno kemso užėjo ilgą gyvatę, kuriai ant galvos buvo nedidelė, bet graži karūnėlė. Vienas senas darbininkas pasakė, kad tai būsianti gyvačių karalienė. Jis iš senų žmonių girdėjęs, kad kas tokią karūną gaunąs, tas galįs paskui visokius nuostabius daiktus daryti. Tačiau gyvatės karūną nuimti nelengvas daiktas: kitos gyvatės iš paskos vejasi.
[Daugiau...]


Puslapis 1 iš 612345...Paskutinis »