Pasakos.lt

Angelų pasakos

admin — Fri, 18 May 2012 15:27:11 +0000

„Angelų pasakos“ – Vytauto V. Landsbergio knygelė, tapusi bestseleriu, mielai skaitoma ne tik vaikų, bet ir tėvelių. Personažai – angelas Gabrielius ir arkangelas Mykolas – sėdėdami ant debesies kuria pasakas, kurios vėliau įsikūnija žemėje. Savo istorijas kuria ir puolęs angelas Liucipierius. Pasakos apie angelus skatina sąmoningai apsispręsti dalyvauti šviesiųjų, kuriančiųjų jėgų žaidimuose, suvokiant ir tamsos

[Daugiau...]

Vyšnia

admin — Fri, 18 May 2012 15:07:51 +0000

Atėjo pavasaris – vyšnia apsipylė baltais nuostabiais žiedais. Atėjo vasara – vyšnia sunokino sultingas uogas. Atėjo ruduo – vyšnia numetė lapus. Atėjo žiema – vyšnios šakos pasidengė sniegu. Atėjo pavasaris – …

Muštas nemuštą neša

admin — Thu, 17 May 2012 16:11:27 +0000

Gyveno kartą senis ir boba. Senis vis važiuodavo žuvauti. Vieną kartą išvažiavo, prisižuvavo pilną vežimą žuvų ir veža namo. Bevažiuodamas pamatė ant kelio lapę. Jis manė, kad lapė negyva. Paėmė, užmetė ant vežimo ir sako: “Pačiai bus apykaklė kailiniams”. O lapės būta apsimetusios. Ji važiuodama vis žuvis mėtė, o paskui ir pati nušoko. Senis, parvažiavęs

[Daugiau...]

Vištytė aukso kojytėm

admin — Thu, 17 May 2012 16:10:18 +0000

Buvo senis ir senelė, turėjo vištytę aukso kojytėm. Ta vištytė sudėjo aukso kiaušinėlį. Padėjo jį ant lentynos. Pelė bėgo ir numetė, ir sudaužė. Bobutė raudot, vištytė kudakadot. Skrenda varna prošal ir klausia: — Bobut bobut, ko tu raudi?

— Kaipgi aš neraudosiu! Turėjau vištytę aukso kojutėm — sudėjo aukso kiaušinėlį. Padėjau jį ant lentynos. Pelė

[Daugiau...]

Velnias ir karvė

admin — Thu, 17 May 2012 16:08:42 +0000

Kitą sykį velnias davė žmogui karvę melžtis per vasarą. Rudenį atėjo jis atsiimt savo karvę. Gaspadorių rado namie. Jis jam padėkojo ir sako: — Einam, ten pamiškėje jinai ėda. Mat, pamiškėj buvo jo avižos, ir į jas buvo įpratus meška. Tą dieną žmogus matė, kad mėška atėjo į jas. Eina per dirvas ir randa žuobrį.

[Daugiau...]

Dvylikagalvis smakas ir karalaitis

admin — Thu, 17 May 2012 16:07:23 +0000

Buvo vienas karalius ir turėjo sūnų ir dukterį. Netoli nuo to karaliaus dvaro buvo didelis kalnas. Tame kalne gyveno smakas su dvylika galvų. Vieną kartą karaliaus duktė išėjo pasivaikščioti. Tuo tarpu smakas išlindo iš savo urvo, pamatė beeinančią karaliūtę. Ji smakui labai pamėgo. Tuojau jis nusiuntė pasiuntinį pas karalių, kad savo dukterį atiduotų jam už

[Daugiau...]

Uodas ir sparva

admin — Thu, 17 May 2012 16:06:02 +0000

Uodas kitą kartą klausiąs sparvos: — Kodėl tujei taip labai lietaus bijai, slepies? Sparva sakanti: — Už tai, kad mano labai brangi kepurė. Saugau, kad nesulytų. Sparva uodo klausianti: — Tai kodėl tujei taip labai saulės bijai, slepiesi? Uodas atsakąs: — Už tai, kad aš esu labai riebus — kad mano taukai neištirptų. Sparva: —

[Daugiau...]

Kam tie ponai?

admin — Thu, 17 May 2012 16:04:26 +0000

Atlėkė erelis su dideliu gurkliu. — Ereli ereli, kas tavo gurkly? — Kunigo pinigai. — Kam tie pinigai? — Dalgelei pirkti. — Kam ta dalgelė? — Šieneliui piauti. — Kam tas šienelis? — Karvelėm ėsti. — Kam tos karvelės? — Pieneliui laidyt. — Kam tas pienelis? — Piemenėliam valgyt. — Kam tie piemenėliai? — Kiaulėm

[Daugiau...]

Ąžuolas ir baravykas

admin — Thu, 17 May 2012 16:02:50 +0000

Baravykas, po ąžuolu išdygęs, sušuko: — Ąžuolai, eik sau! Ąžuolas sakąs: — Palauk nors tris dienas. Pirmą dieną augęs baravykas — jau ąžuolas ir pabūgęs. Antrą dieną — dar labiau. Trečia dieną jau ir ėmė baravykui kraštai linkt žemyn. Ąžuolas ir vėl gyvena, kaip gyvenęs, po senovei.

Jurgelis Rastelis

admin — Thu, 17 May 2012 16:01:22 +0000

Buvo toks vaikinas — Jurgis Rastelis. Jisai susiderėjo pas vieną ūkininką per visus metus būt bernu. Ūkininkas klausė:

— Kiek tu norėsi algos? Rastelis atsakė:

— Tiek, kiek man per metus įkris į ausį.

Ūkininkas sutiko.

Išbuvus ištisus metus, Rasteliui vos trys grūdai teįkrito į ausį: vieną sykį, bevežant rugius, įkrito rugio grūdas, antrą sykį,

[Daugiau...]