Achmadas ir Šachas
Seniai, labai seniai vieną šalį valdė žiaurus šachas. Jis mėgaudavosi žmonių kančiomis, jis džiūgaudavo dėl žmonių sielvarto. Kasdien tekėdavo nekaltų žmonių kraujas, o šachas tik juokėsi.
Užsispyrelis kiškutis
Buvo toks kiškutis, vardu Plikis, pravarde Užsispyrėlis. Niekuomet nieko neklausė, viską saviškai darė. Ir štai kas nutiko. Plikis Užsispyrėlis labai mėgo raitas jodinėti, ir tėvas kiškis nupirko jam ramią asilę su mažu asiliuku.
Chusnboda
Kitados labai seniai gyveno žiaurus šachas. Jisai turėjo dukterį, vardu Chusnoboda. Ji buvo neapsakomai graži. Pavadintum ją mėnuliu, bet ji turi veidą, pavadintum saule, bet ji turi akis. Prie spindinčio jos grožio netgi mėnulio pilnatis nublukdavo.
Kazijas ir samdinys
Ar buvo taip, ar nebuvo, tik žmonės šneka, kad kažin kada, labai seniai, netoli Zaamino gyvenęs jaunas samdinys. Jis darbavęsis pas turtingą ir vaidingą bajų. Bajus kabinėdavosi prie jo dėl kiekvieno menkniekio ir plūsdavo paskutiniais žodžiais.
Kas yra šnypštas?
Pasakojama, kad gyvenęs viename mieste tinginys, vardu Sulparas. Pasitaikė sykį Sulparui pakliūti prekyvietėje pas kalvius. Pažiūrėjo jis, kaip dirba kalviai, ir pamanė: „Pelningas ir nesunkus darbas: bekali sau plaktuku geležį, ir viskas! Nagi pasidarysiu aš kalviu!”
Tugrys ir Egrys
Seniai, labai seniai viename kišlake gyveno jaunuolis. Jis vadinosi Tugrys. Jis nieko daugiau neturėjo, tiktai žirgelį. Kartą jis išvyko darbo ieškoti. Paieškojo viename kišlake, kitame – niekur nieko nerado. Tada jis sėdo ant savd žirgo ir išjojo į tolimą šalį – laimės ieškoti.
Lapės beuodegės
Meldynuose veisėsi pulkas lapių, tarp kurių viena buvo gudruolė, praminta Švelniakaile. Kartą auštant Svelniakaile slapta nuo kitų savo kūmučių nustyrino į artimiausiąjį kaimą.
Šaunuoliui ir septyniasdešimt menų per maža
Kažin kada gyveno viename mieste senis. Jis turėjo tris šimtus auksinių pinigų. Kartą jis pasišaukė sūnų, pasisodino šalia savęs ir prabilo: – Alidžanai, tu jau didelis išaugai, o aš pasenau. Noriu, kol gyvas, išmokyti tave prekiauti. Še tau šimtą auksinių pinigų.
Stebuklingas akmuo achanrabas
Seniai, labai seniai gyveno viename kišlake motina su sūnumi. – Sūneli, – tarė kartą motina, – še tau pinigų, nueik į prekyvietę ir nupirk duonos. Berniukas pasiėmė pinigus ir išėjo iš namų.
Vilkas ir laputė
Kartą atkiūtino pas vilką laputė. Vilkas nudžiugo: – Gerai, kad atčiūžinai, nes man iš alkio grobas grobą ryja. Prišerk mane ligi sočiai, pradžiugink mano širdį. – Gerai, – atsako jam lapė. – Eiva su manimi.