Liūtas, meška ir lapė

Liūtas susipešė su meška dėl ožiuko, kurį abudu papjovė. Mušėsi jiedu ilgai ir žiauriai. Pagaliau abu taip nuvargo, kad atsigulė ant žemės ir sunkiai alsavo. [Daugiau...]

Liūtas, vilkas ir lapė

Liūtas, nusilpęs nuo senatvės, atsigulė savo urve, į kurį visi žvėrys ėjo jo lankyti. Neatėjo tiktai lapė. Vilkas, manydamas, jog dabar yra gera proga atkeršyti lapei už visus jos darbelius, tuojau įskundė ją liūtui, kad neateina sergančio žvėrių karaliaus aplankyti. [Daugiau...]

Liūtas, pelė ir lapė

Liūtui miegant palei savo urvą, jo nugara perbėgo pelė. Ji taip sukuteno liūtą, kad jis pašoko ir ėmė dairytis, kas jį čia taip kibina. Visa tai mačiusi lapė sumanė pasijuokti iš liūto, tad ir tarė: [Daugiau...]

Liūtas, lapė ir kiti žvėrys

Sykį liūtas paskelbė, esą mirtinai susirgęs ir liepė žvėrims ateiti išklausyti paskutinių jo įsakymų ir testamento. Pirmas atėjo ožys. Jis, įėjęs į liūto urvą, ilgai klausėsi liūto įsakymų. Paskui atėjo avinas, o jam dar neišėjus, atėjo ir veršis išklausyti žvėrių karaliaus įsakymų. Netrukus liūtas pasijuto drūtesnis, prisiartino prie savo išeigos ir pamatė belaukiančią ten lapę. [Daugiau...]

Liūtas, lapė ir elnias

Liūtas apsirgo, atgulė savo urve ir alko, negalėdamas susimedžioti maisto. Atslinko pas jį jo
kaimynė lapė. Liūtas pasakė jai:
- Klausyk, sesut, ar negalėtum kaip nors pakviesti į mano urvą aną didelį elnią, kuris ten antai
gyvena? Aš jaučiu, kad pasveikčiau, jei galėčiau gauti pietums elnio širdį ir smegenis.
Lapė paklausė, nuėjo į girią pas elnią ir tarė jam: [Daugiau...]

Liūtas, lapė ir asilas

Liūtas, lapė ir asilas išėjo drauge medžioti. Netrukus jie prigaudė daug žvėrienos. Liūtas liepė asilui visa tai padalyti. Asilas padalijo į tris lygias dalis ir mandagiai pakvietė liūtą ir lapę atsiimti savąsias. [Daugiau...]

Liūtas ir zuikis

Liūtas užtiko ežioje miegantį zuikį. Jis buvo jau besirengiąs zuikį sudraskyti, bet pamatė einantį elnią. Palikęs zuikį, pasileido vytis elnią. Vijosi, vijosi ir nepasivijo. Tad sugrįžo atgal prie zuikio. [Daugiau...]

Liūtas ir šernas

Vieną karštą vasaros dieną liūtas ir šernas atėjo drauge pas upę atsigerti. Bematant jiedu susibarė, kuris iš jųdviejų pirmas turįs atsigerti. Nuo ginčo priėjo ir prie muštynių, ir juodu nejuokais susiėmė. [Daugiau...]

Liūtas ir pelė

Sykį, liūtui bemiegant, mažytė pelytė ėmė bėgioti jo nugara. Liūtas nuo to greitai pabudo, sugavo pelę į savo letenas ir jau išžiodino savo milžiniškas žiotis, norėdamas- ją praryti.
- Atleisk, karaliau, – sucypė nusigandusi pelė, – atleisk man šį kartą – niekados to neužmiršiu… Kas žino, gal kada nors galėsiu ir aš tau patarnauti ir atsimokėti! [Daugiau...]

Liūtas ir dramblys

Liūtas, nors yra didelis ir tvirtas, turi aštrius nagus ir dantis, tačiau labai bijo menko dalyko: kai tik išgirsta giedant gaidį, tuoj bėga šalin. [Daugiau...]


Puslapis 1 iš 812345...Paskutinis »