Atėjo pavasaris – vyšnia apsipylė baltais nuostabiais žiedais.
Atėjo vasara – vyšnia sunokino sultingas uogas.
Atėjo ruduo – vyšnia numetė lapus.
Atėjo žiema – vyšnios šakos pasidengė sniegu.
Atėjo pavasaris – …
|
|||||
|
Atėjo pavasaris – vyšnia apsipylė baltais nuostabiais žiedais. Gyveno kartą senis ir boba. Senis vis važiuodavo žuvauti. Vieną kartą išvažiavo, prisižuvavo pilną vežimą žuvų ir veža namo. Bevažiuodamas pamatė ant kelio lapę. Jis manė, kad lapė negyva. Paėmė, užmetė ant vežimo ir sako: “Pačiai bus apykaklė kailiniams”. O lapės būta apsimetusios. Ji važiuodama vis žuvis mėtė, o paskui ir pati nušoko. Buvo senis ir senelė, turėjo vištytę aukso kojytėm. Ta vištytė sudėjo aukso kiaušinėlį. Padėjo jį ant lentynos. Pelė bėgo ir numetė, ir sudaužė. Bobutė raudot, vištytė kudakadot. Skrenda varna prošal ir klausia: Kitą sykį velnias davė žmogui karvę melžtis per vasarą. Rudenį atėjo jis atsiimt savo karvę. Gaspadorių rado namie. Jis jam padėkojo ir sako: Buvo vienas karalius ir turėjo sūnų ir dukterį. Netoli nuo to karaliaus dvaro buvo didelis kalnas. Tame kalne gyveno smakas su dvylika galvų. Vieną kartą karaliaus duktė išėjo pasivaikščioti. Tuo tarpu smakas išlindo iš savo urvo, pamatė beeinančią karaliūtę. Ji smakui labai pamėgo. Tuojau jis nusiuntė pasiuntinį pas karalių, kad savo dukterį atiduotų jam už pačią. Jei ne, tai jis atėjęs visą karaliaus kariuomenę prarysiąs. Karalius, išgirdęs šitokią naujieną, labai nusiminė. Užsidaręs į savo kambarį, tris dienas galvojo ir nieko negalėjo išgalvoti, kokiu būdų būtų galima nuo smako išsigelbėti. [Daugiau...] Uodas kitą kartą klausiąs sparvos: Atlėkė erelis su dideliu gurkliu. Baravykas, po ąžuolu išdygęs, sušuko: Buvo toks vaikinas — Jurgis Rastelis. Jisai susiderėjo pas vieną ūkininką per visus metus būt bernu. Ūkininkas klausė: — Kiek tu norėsi algos? Kitą kartą buvo tokia sena šeirė. Ta turėjo vieną mažą mergelę, o ta mergelė buvo dideliai paklusni. Motina nupirko raudoną kepurę ir vadino aną raudongalvike. Vieną žygį siuntė ją motina į girią uogų surinkti ir pasakė, kad neturi nuo kelio toli nueit, kad nepaklystų girioje. Bet mergelė neklausė, nuėjo toli į girią ir sutiko vilką. Vilkas klausia: [Daugiau...] |
|||||
|
© 2012 Pasakos.lt - lietuvių liaudies pasakos internete, pasakos vaikams, senoji animacija, rusiški multikai, animaciniai filmai lietuviškai, animaciniai filmukai vaikams. |
|||||
Naujausi komentarai