Trys atžalos

Kartą miške, pagal kalną, gyveno atsiskyrėlis. Nieko jis daugiau neveikė, tik meldėsi, darė gerus darbus ir kiekvieną vakarą nešė ant kalno du kibirus vandens Dievo garbei. Tuo vandeniu girdė žvėrelius ir laistė augalus, nes aukštai nuolat pučia sausas vėjas, žemė ir oras išdžiūva, o laukiniai paukščiai, bijodami žmonių, skraido pagal debesis ir nesileidžia žemai gerti. Tas atsiskyrėlis buvo šventas žmogus ir matė, kaip kartu su juo lipo į kalną angelas, skaitė jo žingsnius, o po darbo jį valgydino, kaip valgydino aną pranašą Dievo siųsti varnai. [Daugiau...]

Dvylika brolių

Buvo sykį karalius ir karalienė; jie gyveno santaikoj ir turėjo dvylika vaikų, visi berniukai. Kartą sako karalius savo pačiai:
— Jei tryliktas vaikas, kuris mums gims, bus mergaitė, tai visi berniukai turės mirti, kad jos didesnis būtų turtas ir jai vienai tektų visa karalystė. [Daugiau...]

Trys laimės vaikai

Vienas tėvas pasišaukė tris savo sūnus ir dovanojo vyriausiajam gaidį, antrajam dalgį, o jauniausiajam katę.
— Aš jau pasenau, — tarė jis, — greit mirsiu, todėl noriu jus prieš mirtį aprūpinti. Pinigų neturiu, ir tas, ką aš jums duodu, rodosi menkos vertės, tačiau nepražūsit, jei mokėsit vartot: raskite kraštą, kur panašūs daiktai dar nežinomi, ir būsite laimingi. [Daugiau...]

Ansas lošikas

Kadaise gyveno berniokas, vardu Ansas, kuris jokio darbo nedirbo, tik per dienų dienas kortomis lošė. Bekortuodamas pralošė visą savo turtą, pagaliau ir namus. Lygiai prieš tą pačią dieną, kai turėjo atsikraustyti tie, kuriems jis buvo pralošęs namus, atėjo Viešpats Dievas su šventu Petru ir pasiprašė nakvynės. [Daugiau...]

Vargdienis ir didžturtis

Labai seniai, kada dar pats Viešpats Dievas vaikščiojo po žemę tarp žmonių, atsitiko Jam vieną kartą kely sutemti, o viešbutis buvo dar toli. Bet čia pat prie kelio stovėjo dveji namai, vieni dideli ir gražūs, antri — maži ir nuskurdę; dideliuose gyveno turtingas žmogus, mažuose — vargdienis. Viešpats Dievas pagalvojo: „Didžturčio neapsunkinsiu, prašysiu nakvynės pas jį.” [Daugiau...]

Gvazdikas

Vienai karalienei Dievas ilgai nedavė vaikų. Kiekvieną rytą ėjo ji į sodą ir meldė Viešpatį Dievą, kad jai duotų sūnų arba dukterį. Štai vieną kartą nusileido iš dangaus angelas ir jai tarė:
— Nusiramink, tau gims sūnus, ir jis bus labai laimingas; ko tiktai jis panorės, tas jam įvyks. Ji nubėgo pas karalių ir jam pranešė džiaugsmingą žinią. Po kiek laiko tikrai jai gimė sūnus, ir karalius labai džiaugėsi. [Daugiau...]

Aukso žąsis

Gyveno kartą žmogus ir turėjo tris sūnus, iš kurių jaunėlis buvo vadinamas kvailiu, niekinamas ir pajuokiamas, o dažnai ir skraudžiamas. Atsitiko sykį vyresniajam sūnui važiuoti į mišką malkų kirsti, o motina, kad jis nealktų, įdėjo pyrago ir butelį vyno. Nuvažiavęs į mišką, susitiko seną, žilą žmogelį, kuris jį pasveikino ir tarė:
— Labai noriu valgyti ir gerti, duok man kąsnelį pyrago ir lašelį vyno. [Daugiau...]

Trys plunksnos

Buvo kartą karalius ir turėjo tris sūnus. Du buvo išmintingi, o trečias toks žioplas, mažakalbis, ir vadinosi tiesiog kvailys. Karalius paseno ir ėmė galvoti apie mirtį, bet nežinojo, kuriam sūnui palikti sostą. Tada jis jiems tarė:
Keliaukit į žmones, ir kuris iš jūsų parneš gražiausią patiesalą, tas po manęs bus karalius.
O kad jie neimtų ginčytis, kur kam eiti, išvedė juos prieš pilį, papūtė į orą tris plunksnas ir pasakė: [Daugiau...]

Šuo ir žvirblis

Vienas šuo turėjo šeimininką, kuris neduodavo jam ėsti. Ilgai šuo kentė badą, pagaliau pametė namus ir nuliūdęs bėgo keliu. Bėgdamas susitiko žvirblį, o tas jam sako:
— Mielas šuneli, ko tu toks nuliūdęs? Šuo atsakė: [Daugiau...]

Aukso paukštis

Seniai, labai seniai gyveno karalius, ir prie jo pilies buvo gražus sodas, kuriame ant vieno medžio augo aukso obuoliai. Juos pradėjusius nokti ėmė skaityti, bet kas rytas vis vieno obuolio stigdavo. Apie tai buvo pranešta karaliui, ir šis nusprendė kiekvieną naktį prie to medžio statyti sargybą. [Daugiau...]

Puslapis 1 iš 6123456