Pasaka apie vandens paukštę ir vėžlį

Sako žmonės, o laimingasis karaliau, jog kadaise suvasnojo vandens paukštė sparnais ir pakilo į padanges, ir nusileido iš aukštybių tiesiai ant uolos, kyšančios vidury vandens, o vanduo tekėjo labai srauniai. Ir kai paukštė nutūpė ant uolos, atplukdė vanduo žmogaus palaikus ir bloškė juos į uolą, ir išplaukė paviršiun išpurtęs lavonas. Purptelėjo paukštė žemyn ir įdėmiai įsižiūrėjo, ir išvydo, jog tai Adomo sūnaus kūnas, ir pamatė, kad jis sukapotas kardu ir subadytas ietimi. Ir tarė sau tuomet vandens paukštė: „To žmogaus, matyt, iš tiesų būta nedoro, todėl ir susitelkė krūvon prieš jį, kad nusikratytų tiek juo pačiu, tiek jo nedorybėmis”. Ir taip žiopsodama į palaikus, ūmai pastebėjo vandens paukštė atskrendant iš visų pusių peslius ir jūrinius erelius ir sukant ratus aplink lavoną. [Daugiau...]

Tūkstantis ir viena naktis

Tūkstantis ir viena naktis – viduramžių arabų pasakų rinkinys, kurio šaltinis – IX a. persų pirklio „Tūkstantis pasakų“ vertimas. Pasakų rinkinys turėjo įtakos daugelio Azijos ir Europos tautų tautosakai bei literatūrai.
[Daugiau...]

Pasaka apie varinį miestą

Kitados, žiloje senovėje, praeitin nugrimzdusiais laikais, gyveno Sirijos Damaske toksai valdovas, kalifas, o vardu jis buvo Abdas al-Malikas, Mervano sūnus. Sėdėjo jis vieną dieną, apsuptas savo karalystės didžiū­nų, tarp karalių ir sultonų. Ir kalbėjo susirinkusieji apie anksčiau gyve­nusias tautas, ir sekė padavimus apie mūsų viešpatį Suleimaną, Daūdo sūnų — amžiną jiems atilsį,— ir porino apie visa tai, ką malonėjo jam duoti aukštybių Alachas: galybę ir valią žmonėms ir džinams, ir paukš­čiams, ir laukiniams žvėrims, ir kitiems padarams. Ir tarė kalifas:
[Daugiau...]

Pasaka apie pelę ir žebenkštį

Gyveno pas vieną žmogų pelė ir žebenkštis. O tas žmogus buvo vargšas. Kartą pasiligojo to žmogaus draugas, o kad gydytojas liepė jam vaduo­tis nuo ligos lukštentais sezamais, davė anam saiką sezamų ir paprašė išlukštenti. Tasai vargšas nunešė sezamus pačiai ir liepė jai padaryti, ko prašyta, o ši išlukšteno grūdus ir supylė juos į krūvą. [Daugiau...]

Pasaka apie povą ir žvirblį

Tais pat laikais gyveno žvirblis, kuris kas dieną svečiuodavosi pas vieną paukščių karalių. Ir užsibūdavo pas jį labai ilgai — atskrisdavo pirmu­tinis, o išskrisdavo paskutinis. [Daugiau...]

Pasaka apie Abu Kirą ir Abu Sirą

Girdėjau, o laimingasis karaliau, jog Aleksandrijos mieste gyveno kitados du žmonės, ir vienas buvo dažytojas, vardu Abu Kiras, o ki­tas — barzdaskutys, vardu Abu Siras. Prekyvietėje juodu buvo kaimy­nai: dažykla stovėjo kaip tik priešais kirpyklą. [Daugiau...]

Pasaka apie kurpių Marufą

Gyveno kartą Kaire, Alacho globojamame mieste, toksai kurpius, lo­pantis senas kurpes. Vardu jis buvo Marufas ir turėjo pačią, vardu Fatima, visų šaukiamą Ragana, nes ji garsėjo bjauriu būdu, irzlumu, amži­nai kėlė vaidus ir niekada nesutarė su gėda ir sąžine. Vyrą ji laikė po padu, kas dieną koneveikė ir plūdo tūkstantį kartų, o jis bijojo pačios niekšybės ir pykčio, nes buvo protingas žmogus ir užvis labiausiai saugo­jo gerą vardą. [Daugiau...]